Bolvijos architektūrà
Iki 16 amžiaus
Nuo seniausių laikų iki ispanų užkariavimo Bolivijos teritorijoje gyvenusios indėnų gentys buvo sukūrusios aukštą kultūrą ir civilizaciją: šalies šiaurės vakarinėje dalyje, Titicacos ežero salose ir į pietvakarius nuo jo išliko akmeninių statinių liekanų. Pirmo tūkstantmečio prieš Kristų–pirmo tūkstantmečio po Kristaus svarbiausių architektūros paminklų daugiausia išlikę buvusiame Tiahuanaco mieste (dabar muziejus, pasaulio paveldo vertybė, nuo 2000), užimančiame apie 40 ha plotą. Čia aptiktas stačiakampio plano su patijumi Kalasasajos kompleksas, į kurį vedė laiptai su masyviais akmeniniais vartais; komplekso pietinėje dalyje stovėjo 15 m aukščio penkiapakopė Akapanos piramidė, šiaurės vakarinėje dalyje – iš andezito bloko (3 × 3,75 m) iškirsti Saulės vartai su reljefais. Greta buvo pusiau požeminė šventykla ir Sarkofagų rūmai.
16–18 amžius
Nuo 16 a. Bolivijoje reiškėsi kolonizatorių ispanų architektūros (mudecharų stiliaus) įtaka. 16–18 a. pastatyta miestų (Potosí, La Pasas, La Plata, dabar Sukrė, jos senamiestis – pasaulio paveldo vertybė, nuo 1991) su stačiakampiu gatvių tinklu, centrine aikšte, greta kurios stovėjo bažnyčia arba valstybės svarbiausi pastatai. Bažnyčios buvo lotyniškojo kryžiaus plano, dažniausiai dengtos pusiau sferiniais kupolais ant burių, kartais – antiseismiškais skliautais kinča (betonu apdrėbtas nendrių karkasas).
Šv. Lauryno bažnyčios Potosí portalo fragmentas (1728–44)
Plėtota ir indėniškoji architektūros tradicija – bažnyčių ir kitų pastatų monumentalios išorės ir vidaus sienos, altoriai, baldai puošti gausiu smulkiu augaliniu ir gyvūniniu plokštuminiu ornamentu: Potosí – barokinės Šv. Pranciškaus (16–18 a., statytojai C. Agustínas ir F. Chavaría), Šv. Lauryno (1728–44, architektas C. Condori) bažnyčios; klasicistinė katedra (1809–36, architektas M. de Sanahuja). Plėtojant rūdos ir sidabro gavybą pastatyta pramonės įmonių, įkurti Monetų rūmai (Casa Real de Moneda, 1759–73, architektai S. de Villa ir L. Cabello; dabar Pinigų kalyklos muziejus). Gyvenamieji namai bei rūmai (kaip ir kitose Lotynų Amerikos šalyse) statyti kolonijinio stiliaus: patalpos grupuotos aplink 1–3 vidaus kiemus, išorės sienos aklinos, su mediniais balkonėliais ir masyviais vartais, kartais puoštos lipdytiniu ornamentu (18 a. markizų de Otavi namai Potosí, dabar Nacionalinis bankas). Šiaudais dengti vietinių gyventojų gyvenamieji namai buvo statomi iš adobos (molio ir šiaudų mišinio).
19–20 amžius
La Paso katedra (1830–1933, architektai F. M. de Sanahuja, A. Camponovo)
19 a. Bolivijos architektūroje vyravo istorizmas, vėliau – secesija. 20 a. 1–3 dešimtmetyje pramoniniai bei visuomeniniai pastatai buvo statomi Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų architektūros pavyzdžiu, su kolonijinio stiliaus elementais. 20 a. viduryje architektūrai darė įtaką Brazilijos ir Argentinos architektūra; iš dalies buvo rekonstruota La Pasas, Cochabamba.
Pasaulio paveldo vertybės
Potosí (nuo 1987, pavojuje nuo 2014), 17–18 a. jėzuitų statiniai Chiquitose (nuo 1990), Sukrės istorinis miestas (nuo 1991), 14–16 a. gyvenvietės Samaipatoje (Santa Cruzo departamentas; nuo 1998), Tiahuanaco miestas (nuo 2000).
L: M. Galič Istorija dokolumbovych civilizacij Moskva 1990.
2972
Bolivijos kultūra
Bolivijos konstitucinė santvarka
Bolivijos partijos ir profsąjungos