Bolònija (Bologna), miestas Italijos šiaurėje, Šiaurės Apeninų šiaurės rytinėje papėdėje; Emilijos-Romanijos srities centras.
Bolonijos senamiesčio panorama
Plotas 141 km2. 390 500 gyventojų (2024).
2015 vietoj Bolonijos provincijos įkurtas Bolonijos metropolinis miestas (Città Metropolitana di Bologna); plotas 3702 km2, 1,02 mln. gyventojų (2024).
Bolonija įsikūrusi prie kanalo, jungiančio miestą su Reno upe. Geležinkeliai ir plentai į Romą, Milaną, Veroną, Veneciją, Brindisi. Tarptautinis oro uostas. Bolonija – vienas didžiausių Italijoje kompiuterių gamybos centrų. Daugiašakė maisto pramonė. Transporto priemonių (automobilių, motociklų, geležinkelio riedmenų), traktorių, pramoninių mašinų gamyba, odos ir avalynės, elektrotechnikos, tiksliosios mechanikos, chemijos, tekstilės, keramikos (majolikos dirbinių) pramonė. Kasmetinės tarptautinės knygų jaunimui, prekybos mugės, kasmetinis meno festivalis. Turizmas. Bolonijos universitetas. Aukštoji dailės mokykla. Branduolinių tyrimų centras.
Daug muziejų, iš jų – miesto archeologijos muziejus (įkurtas 1712; priešistorės ir antikos menas), nacionalinė pinakoteka (daugiausia Bolonijos mokyklos tapyba), Žmogaus anatomijos muziejus (įkurtas 1907). Bolonijoje gimė G. Marconi (radijo išradėjas), popiežiai Grigalius XIII, Grigalius XV, Liucijus II, Benediktas XIV.
Architektūra
Archigimnazijos Bolonijoje vidinis kiemas (1563, architektas A. Morandi)
Išliko etruskų nekropolių (6–4 a. pr. Kr.), romėnų pastatų griuvėsiai, Asinelli ir Garisendos bokštai (abu 12 a.), gynybinė siena, Šv. Stepono sakralinių pastatų ansamblis (11–13 a.); Šv. Dominyko bažnyčioje – Michelangelo sukurta Angelo skulptūra. Gotikinė Šv. Pranciškaus bažnyčia (13 a.) ir rotušė (13–15 a.). Gotikiniai ir renesansiniai rūmai, gyvenamieji namai – Podestà (13 a., 1484 perstatyti), Mercanzijų (1384), Bevilacqų giminės (1427), Bentivoglio (1560). Centrinėje aikštėje – Neptūno fontanas (1566, skulptorius Giambologna).
Istorija
6 a. pr. Kr. buvo etruskų sostinė Felsina. Apie 4 a. pr. Kr. užimta gališkos bojų genties. Nuo apie 190 pr. Kr. – romėnų municipija Bononija. 4 a. tapo vyskupijos centru, ją paeiliui valdė vestgotai, hunai, gotai, langobardai. Nuo 6 a. priklausė Bizantijos Ravennos egzarchatui, nuo 756 – popiežiaus valdoms. 12 a. nepriklausoma komuna, kurioje vyravo Pepoli, Visconti ir Bentivoglio giminės. 1506–1860 vėl priklausė popiežiaus valdoms (išskyrus 1797–1814 Prancūzijos ir 1849–60 Austrijos valdymą), nuo 1860 – suvienytai Italijos karalystei.
1943 09–1945 04 okupuota vokiečių; išlaisvinant Sąjungininkų smarkiai subombarduota.
2271