Bolònijos mokyklà, stilistinė italų tapybos mokykla. Pradėjo klostytis 14 a., suklestėjo 16 a. pabaigoje–17 a. pradžioje. Eklektiškų tendencijų barokinės tapybos kryptis buvo grindžiama brandžiojo renesanso principais, kūriniuose pynėsi baroko, klasicizmo raiškos elementai.
Guercino. Persų sibilė (aliejus, 1647–48, Kapitolijaus muziejai Romoje)
Buvo tapomos religinės ir mitologinės tematikos efektingos kompozicijos, susiformavo barokinio altorių paveikslo ir vadinamojo herojinio peizažo tipai; kurti realistiniai portretai. Bolonijos mokyklos plėtotė glaudžiai susijusi su 1582 brolių Agostino Carracci, Annibaleʼs Carracci, L. Carracci įkurtos Keliaujančiųjų akademijos (Accademia degli Incamminati) veikla. Akademijoje pagal specialią programą (grindžiamą daugiausia brandžiojo renesanso dailininkų kūrybos pavyzdžiais) mokyta ne tik tapybos, bet ir teorinių dalykų; natūros studijavimas laikytas rengimusi idealizuotoms kompozicijoms kurti. Žymiausi Bolonijos mokyklos dailininkai: Domenichino, G. Reni, Guercino, broliai Carracci. Ilgainiui Bolonijos mokyklos principai ir Keliaujančiųjų akademijos estetinė bei pedagoginė sistema tapo akademizmo doktrinų pagrindu.
149