Bolonijos universitetas
anatomijos teatro patalpa Archiginnasio rūmuose (įrengta 1637)
Bolònijos universitètas (it. Università degli Studi di Bologna, nuo 2000 Università di Bologna – Alma mater studiorum), vienas seniausių ir garsiausių Europos ir pasaulio universitetų.
Struktūra ir veikla
Universitetas įsikūręs penkiuose studentų miesteliuose (pagrindinis – Bolonijoje, regioniniai – Cesenoje, Forlì, Ravennoje ir Rimini). Yra 5 mokyklos (Ekonomikos ir vadybos, Gamtos mokslų, Kalbų ir kultūros paveldo, Inžinerijos, Medicinos ir chirurgijos), 31 departamentas (katedra), 11 tyrimų centrų departamentuose, 7 tarpdepartamentiniai tyrimų centrai, biblioteka (sudaryta iš 98 įvairių padaliniųir sričių bibliotekų). Mokoma pagal 252 studijų programas. Universiteto muziejų tinklą sudaro 15 muziejų. Daugiau kaip 93 700 studentų (2022), 6227 darbuotojai, iš jų – apie 3100 dėstytojų (2023).
Istorija
Universitetas įkurtas 1088 Italijoje kaip Civilinės ir kanonų teisės kolegija. Apie 1200 pradėjo veikti Medicinos ir Filosofijos fakultetai. 17 amžiuje įkurtas Mokslų fakultetas. Nuo 18 amžiaus universitete galėjo dėstyti ir studijuoti moterys. 1998 studijavo apie 59 100 studentų. 2012 pertvarkius 66 katedras liko 33, 23 fakultetus pakeitė 11 mokyklų: Ekonomikos, vadybos ir statistikos, Farmacijos, biotechnologijų ir sporto mokslų, Gamtos mokslų, Inžinerijos ir architektūros, Medicinos ir chirurgijos, Menų, humanitarinių mokslų ir kultūros paveldo, Politikos mokslų, Psichologijos ir edukologijos mokslų, Teisės, Užsienio kalbų ir literatūros bei vertimo, Žemės ūkio ir veterinarinės medicinos. 2018 11 vietoj 11 mokyklų liko 5. 2020 buvo 87 590 studentai, 5733 darbuotojai, iš jų 1085 profesoriai.
įėjimas į Bolonijos universiteto ankstesnį Ekonomikos fakultetą
Lietuviai universitete
Nuo 16 amžiaus Bolonijos universitete studijavo ir lietuviai (Jonas iš Lietuvos kunigaikščių, J. Filipovičius, M. Sapiega).