bon (< tibetiečių k.), senoji Tibeto religija. Išpažinėjai vadinami bonpomis. Vienos tyrinėtojų nuomonės dėl bon kilmės ir apibrėžimo nėra. Kai kurie mano, kad tai – šamanizmas, kiti – kad arijų religija, Tibete patyrusi transformaciją. Bon pradininku laikomas legendinis išminčius Tonpa Šenrabas Mivočė (Tönpa Shenrab Miwoche). Iki budizmo paplitimo Tibete (7 a.) bonpos garbino daug dievybių, atlikdavo įvairius ritualus (kai kurie tyrinėtojai mano, kad ir žmonių aukojimo) blogiui nugalėti. Senąjį bon (jungdrun bon) sudaro mokymai ir praktikos, priskiriamos Tonpai Šenrabui Mivočei, jis laikomas sūtros, tantros ir dzogčeno šaltiniu bei mokytoju. 8 a. bonpos buvo persekiojami. Pagal tradiciją, tuomet išminčiai paslėpė bon mokymo tekstus Tibeto įvairiose vietovėse ir Butane. 10 a. jie pradėti atrasti (naujai atrastieji tekstai vadinami termomis – paslėptosiomis brangenybėmis, jų radėjai – tertonais). Kai kurie tekstai nebuvo užrašyti, jie buvo perduodami žodine tradicija ir užrašinėjami nuo 10 amžiaus. Bon dievybės ilgainiui buvo sutapatintos su vadžrajanos krypties budizmo dievybėmis. Šiuolaikinis bon (nuo 14 a.) remiasi madhjamakos mokymu; jis klesti Rytų Tibete. Bon tradicija turi bendrumų su Tibeto budizmu, tačiau laikomasi skirtingų nušvitimo praktikų. Bon pagrindinis simbolis yra svastika (jundun), ji reprezentuoja dinaminį pasaulio modelį; tikima, iš jos centro gimę dievai ir žyniai.
Dalai Lama XIV paskelbė bon lygiaverčiu Tibeto budizmo svarbiausioms mokykloms (gelugpai, kagjupai, njingmai, sakjai). Bonpos turi vietą tarp patarėjų religiniais klausimais Tibeto vyriausybėje tremtyje Dharamšaloje. 1968 bon vyriausiuoju saugotoju išrinktas Lungtokas Tenpai Njima Rinpočė (g. 1927). 1987 bon vienuolynas įkurtas Nepale. Indijoje bon vienuolynus finansuoja Indijos vyriausybė (iš 6 didžiausių vienuolynų svarbiausias yra Menri vienuolynas Dolanji, Himačal Pradešo valstijoje, čia gyvena Lungtokas Tenpai Njima Rinpočė). Tibete didžiausias bon vienuolynas yra Nangzi. Tradiciškai bonpos vienuolyne mokosi 11 metų.
2213