Bonà (Bonn), miestas Vokietijos vakaruose, Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje, 24 km į pietus nuo Kölno.
Bona
331 900 gyventojų (2021).
Bona įsikūrusi abipus Reino (didesnė dalis kairiajame krante); per Reiną nutiesti 3 tiltai. Upių uostas. Bendras Bonos ir Kölno tarptautinis oro uostas (16 km į šiaurės rytus nuo Bonos).
Metropolitenas (nuo 1975). Antrinė metalurgija (iš metalo laužo lydomas aliuminis), elektrotechnikos, tiksliosios mechanikos, chemijos (plastikų) ir farmacijos, cemento, keramikos, maisto, poligrafijos pramonė, metalo apdirbimas, mašinų, laboratorijų įrangos, vargonų gamyba. Bonos universitetas, administravimo ir ūkio akademija, aukštoji pedagogikos mokykla. Radioastronomijos ir matematikos institutas, astronomijos observatorija. Turizmas. Tarptautiniai L. van Beethoveno (jis gimė Bonoje) muzikos festivaliai (nuo 1931; kas 2 metai). Muziejai: L. van Beethoveno namas, R. Schumanno namas, Reino krašto, zoologijos, meno. Botanikos sodas.
2271
Architektūra
Išliko vėlyvojo romaninio stiliaus katedra su 94 m aukščio bokštu (pradėta statyti 300, pirmą kartą paminėta 788, baigta 11–12 a., restauruota 17 a.), gotikinė Šv. Remigijaus bažnyčia (1274–1317), barokiniai statiniai – jėzuitų bažnyčia (1686–1717), rotušė (1737, architektas M. Leveilly), kurfiurstų (1697–1726, nuo 1818 universitetas) ir Poppelsdorfo (1715–53, architektas R. de Cotte’as) rūmai. Miestas apgriautas per II pasaulinį karą, po karo atstatytas. 20 a. svarbiausi statiniai: valstybinis ir administracinis rajonas su Bundestago rūmais (1930–33 buvo M. Witte’s pedagogikos akademija; po 1949 kelis kartus rekonstruota), Beethoveno salė (1959, architektas S. Wolske), deputatų namai (1969, architektas E. Eiermannas), pagal architektūrinės grupės E. Heinle, R. Wisher + Partner projektus – rotušė (1978) ir Pašto bei Ryšių ministerijos rūmai (1987), pagal projektavimo biuro F. Eller, M. Maier, R. Walter + Partner projektą – Susisiekimo ministerijos rūmai (1986).
Poppelsdorfo rūmai Bonoje (1715–53, architektas R. de Cotteʼas)
2972
Istorija
69 pirmą kartą minima Tacito; buvo keltų gyvenvietė. 1–5 a. romėnų tvirtovė Kastra Bonensija. Nuo 3 a. iš čia buvo skleidžiama krikščionybė. 1244 gyvenvietė gavo savivaldą. 13–18 a. – Kölno vyskupijos centras. 1673–1715 užimta danų, 1794 – prancūzų.
Vienos kongreso nutarimu 1815 atiteko Prūsijai.
Per II pasaulinį karą smarkiai bombarduota. 1949–90 – Vokietijos Federacinės Respublikos laikinoji sostinė. 1969 prie Bonos prijungti Bad Godesbergo (kurortas nuo 18 a. pabaigos) ir Beuelio miestai.
-Bad Godesberg; -Beuel
Lietuviai
Prieš I pasaulinį karą Bonos universitete studijavo keletas lietuvių. Nuo 1945–46 Bonoje pradėjo telktis lietuviai karo pabėgėliai. Gyveno bendroje karo pabėgėlių stovykloje Duisdorfe (prie Bonos), vėliau įsikūrė ir Bonoje. 1945–49 Bonos universitete studijavo 76 lietuviai studentai (baigė 41); 1963–71 dėstė Z. Ivinskis. Veikė studentų atstovybė, kuri rūpinosi kultūriniais ir materialiniais reikalais, rengė pobūvius, minėjimus, paskaitas, išvykas. Veikė lietuvių tautinių šokių grupė, choras, Žemės ūkio darbuotojų sąjungos skyrius, draugijos Ateitis, Šviesa, Viltis. 1947 Bonos lietuviai ir kitų tautybių studentai surengė protesto demonstraciją prieš sovietinę okupaciją.
Prasidėjus emigracijai iš Vokietijos beveik visi studentai išvyko į Angliją, Australiją, Kanadą ir Jungtines Amerikos Valstijas (dauguma); 1949 Bonoje baigti studijų liko tik keli. Lietuviai kartu su kitų Baltijos šalių išeiviais Bonoje rengė demonstracijas prieš Sovietų Sąjungą (ypač 20 a. 9 dešimtmečio pabaigoje).
1991–99 Bonoje veikė Lietuvos Respublikos ambasada; ją perkėlus į Berlyną čia liko ambasados Bonos skyrius. Bonoje veikia Baltų krikščionių studentų sąjunga (įkurta 1947), Vokietijos lietuvių bendruomenės Kölno–Bonos apylinkė (valdybos pirmininkė J. Noethen; 2001).