Bonapártai (Bonaparte, Buonaparte), italų bajorų giminė.
Iš Bonapartų atšakos, 16 a. apsigyvenusios Korsikoje, kilo Prancūzijos imperatoriai Napoleonas I (valdė 1804–14 ir 1815) ir Napoleonas III (valdė 1852–70). Napoleono I broliai: Juozapas Bonapartas, 1806–08 Neapolio, 1808–13 Ispanijos karalius; Lucienas (Liusjenas, 1775–1840), Penkių šimtų tarybos pirmininkas, Briumero aštuonioliktosios perversmo dalyvis, 1799 vidaus reikalų ministras, 1800 pasiuntinys Ispanijoje; vėliau susipyko su Napoleonu I, 1807 atsisakė siūlomo Portugalijos sosto; Liudvikas Bonapartas, 1806–10 Olandijos karalius, Napoleono III tėvas; Jeronimas (Jérôme, 1784–1860), 1807–13 Vestfalijos karalius, 1812 karo su Rusija ir 1815 Waterloo mūšio dalyvis; Prancūzijos maršalas (1850), Senato pirmininkas (1852).
Napoleono I seserys: Élisa (Eliza, 1777–1820), 1805–14 Luccos ir Piombino kunigaikštienė, 1809–14 Toskanos didžioji hercogienė; Pauline (Polina, 1780–1825), 1806–14 Guastallos hercogienė, 1814 lydėjo Napoleoną I į Elbą; Caroline (K. Bonapart). Napoleono I sūnus Napoleonas II.