bonapartzmas, Prancūzijos imperatorių Napoleono I (1804–14 ir 1815) ir Napoleono III (1852–70) valdymas. Platesne prasme – diktatūra, socialinio nestabilumo sąlygomis laviruojanti tarp įvairių visuomenės sluoksnių; remiantis kuriuo nors neprivilegijuotu sluoksniu (valstiečiais ar darbininkais) vykdoma visuomenės daugumai naudinga politika. Bonapartizmo bruožai būdingi O. E. L. von Bismarcko Vokietijai. Kartais ši sąvoka taikoma Ch. de Gaulle’io valdymui Prancūzijoje, J. D. Peróno – Argentinoje, daugeliui šiuolaikinių Trečiojo pasaulio autoritarinių režimų.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką