Bonifacas (12 a. reljefas Petersburgo prie Fuldos bažnyčioje)
Bonifacas (12 a. reljefas Petersburgo prie Fuldos bažnyčioje)
Bonifãcas (lot. Bonifatius), Vnfridas (Winfried) apie 672Vesekso grafystė 754 06 05prie Dokkumo (Fryzija; palaidotas Fuldos katedroje), anglosaksų misionierius. Šventasis (1874; šventė – birželio 5). Benediktinas. 718 pradėjo skleisti krikščionybę Šiaurės Europoje. Pakrikštijo fryzus, statė bažnyčias, vienuolynus, mokyklas. 722 vyskupas, 732 arkivyskupas, 737 popiežiaus Grigaliaus III paskirtas legatu vokiečių žemėse. Įkūrė 9 vyskupijas (6 Bavarijoje ir 3 Tiuringijoje). Rūpinosi Bažnyčios kūrimu Frankų valstybėje. Bonifaco veiklą rėmė frankų majordomas Karolis Martelis. Bonifaco rūpesčiu frankų vyskupai pripažino pavaldumą Romai. Parašė lotynų kalbos gramatiką, išliko laiškų. Nužudytas Fryzijoje. Relikvijos saugomos Prahoje, Erfurte, Briugėje. Vaizduojamas vyskupo drabužiais su mitra ir knyga, persmeigta kalaviju. Aludarių, siuvėjų, dailidžių ir kai kurių Vokietijos miestų globėjas.