Bonifãcas VIII (lot. Bonifatius VIII), tikr. Benedetto Caetani 1235 01 23Anagni 1303 10 11Roma, popiežius (nuo 1295).
Biografijos faktai
Studijavo teisę Bolonijoje, Paryžiuje. Abiejų teisių daktaras. 1265–68 popiežiaus legatas Prancūzijoje, Anglijoje ir Sicilijoje. Nuo 1276 popiežiaus kurijos apaštališkasis notaras. Kardinolas (1281).
Bonifacas VIII (mozaika, Šv. Pauliaus bazilika už sienų Romoje)
Pontifikatas
Popiežiumi išrinktas 1295. Aukščiausia idėja laikė Bažnyčios idėją. Stengėsi sustiprinti popiežiaus įtaką Neapolio karalystėje, Sicilijoje, Toskanoje, Vengrijoje, Lenkijoje. Nuolat konfliktavo su Prancūzijos karaliumi Pilypu IV Gražiuoju, 1296 apribojo karalių teises apmokestinti dvasininkus (bulė Clericis laicos; vėliau ją panaikino). 1297 kanonizavo Liudviką IX. Bulėje Unam sanctam (1302) pagrindė popiežiaus viršenybę prieš visus valdovus. 1300‑uosius paskelbė Bažnyčios jubiliejaus metais (nuo tada tokie metai skelbiami kas šimtmetį) ir visuotinius atlaidus piligrimams, 1300 keliavusiems į Romą. Tarp jubiliejaus maldininkų buvo Dante, kuris šį įvykį mini Dieviškojoje komedijoje. Globojo mokslą ir menus. 1303 įkūrė Romos universitetą, jame įsteigė Archyvų skyrių. Praturtino Vatikano biblioteką, sudarė jos katalogą.
2271