bonifrãtrai (lot. boni fratres – gerieji broliai), Šv. Diẽvo Jõno ligóninės òrdinas (lot. Ordo Hospitalarius Sancti Joannis de Deo, OSJdD arba OH), katalikų vienuolių ordinas. Popiežiaus teisių ordinas. Laikosi šv. Augustino regulos. Rūpinasi vargšų globa, slaugo ligonius (daugiausia psichikos), steigia vaistines, ligonines. Dėvi juodą platų abitą, juosiamą odiniu diržu, ir pečius dengiantį juodą platų škaplierių su gobtuvu.
Istorija
Kaip pasauliečių broliją ligoniams slaugyti 1540 Granadoje įkūrė Dievo Jonas. 1572 įkurta kongregacija, ją 1586 popiežius Sikstas V patvirtino kaip ordiną su iškilmingais įžadais (be įprastinių įžadų, davė ketvirtą – slaugyti ligonius). Nuo 1642 elgetaujantis ordinas. 1572 pradėjo veikti Italijoje, 1602 Prancūzijoje, 1605 Vokietijoje, 1609 Lenkijoje. 1592–1868 buvo 2 kongregacijos – Ispanijos (su generolu Granadoje) ir Italijos (su generolu Romoje). Nuo 1868 visi bonifratrai pavaldūs generolui Romoje. Yra 27 provincijos, apie1350 narių, 140 kunigų (1995).
Bonifratrai Lietuvoje
Bonifratrai į Lietuvą atvyko 1635 vyskupo A. Vainos kvietimu; gavo Šv. Kryžiaus bažnyčią Vilniuje, prie jos pastatė vienuolyną, įsteigė ligoninę, gamino vaistus. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje bonifratrų vienuolynai buvo: Lucke (1639), Naugarduke (1649), Rakove (dabar Rakavas, prie Minsko, 1658), Minske (1700), Gardine (1728), Jampolyje (dabar Vysokaje, Bresto sr., 1785). 1836 caro įsakymu bonifratrai tapo pavaldūs vyskupams, 1843 uždrausta ordino veikla. Vilniuje bonifratrai veiklą atnaujino 1924–25; turėjo noviciatą, senelių prieglaudą. 1940 sovietų valdžia vienuolyno veiklą nutraukė.
3078