Bordeaux (Bordò), miestas Prancūzijos pietvakariuose, prie Garonos žemupio, apie 100 km nuo Atlanto vandenyno; Naujosios Akvitanijos administracinio regiono ir Gironde’os departamento centras.
Plotas 49 km2. 260 900 gyventojų (2019); 1287 km2 ploto aglomeracijoje 986 900 gyventojų. Prekybos ir žvejybos uostas (įplaukia jūrų laivai; krovinių apyvarta apie 8 mln. t; eksporto svarbiausios prekės – javai, vynas). Tarptautinis oro uostas. Geležinkeliai, automobilių greitkeliai į Paryžių, Tulūzą. Naftos perdirbimas, chemijos ir naftos chemijos, elektrotechnikos, elektronikos, aviacijos, maisto (daugiausia vyno), baldų, poligrafijos pramonė, metalo apdirbimas, mašinų gamyba, laivų statyba. Vynuogių, vyno prekyba (kasmetinės tarptautinės mugės). Turizmas. Kasmetiniai muzikos festivaliai. 3 universitetai (seniausias įkurtas 1441), jūreivystės aukštoji mokykla (įkurta 1613), aukštosios dailės, technikos mokyklos. Mokslo ir meno akademija (įkurta 1712). Dailės, jūreivystės, etnografijos muziejai.
2271
Architektūra
Šv. Kryžiaus bažnyčia Bordeaux (12–13 a.)
Išliko romėnų amfiteatro griuvėsiai (3 a.), miesto senosios sienos vartai, romaninės gotikinės bažnyčios – Šv. Sereno ir Šv. Kryžiaus (abi 12–13 a.), gotikiniai sakraliniai pastatai – Šv. Andriejaus katedra (12–14 a.) ir varpinė (15 a.), Šv. Mykolo bažnyčia (14–16 a.) ir varpinė (15 a., smailė 109 m aukščio), Šv. Brunono bažnyčia ir universiteto pastatas (visi 15 amžius). Miesto centrinėje dalyje – klasicistiniai 18 a. architektūros statiniai: Didysis teatras (1780, architektas V. Louis), rotušė (1784), senosios arkivyskupijos, biržos ir prefektūros pastatai. 19 a. suformuota viena didžiausių aikščių Europoje Esplanade des Quinconces; pastatyti Teismo rūmai, Šv. Andriejaus ligoninė.
Vyno muziejus Bordeaux (2016, architektūrinė bendrovė XTU Architects)
2717
Istorija
Bordeaux teritorijoje žmonių gyventa nuo antro tūkstantmečio prieš Kristų pradžios. Maždaug nuo 6 a. pr. Kr. keltiškos biturigų genties svarbiausia gyvenvietė (tada vadinta Burdigala). 1 a. pr. Kr. užkariauta Romos, tapo Akvitanijos provincijos centru. 314 įkurta vyskupija. 507 atiteko frankams, 1154–1453 valdė Anglija. Bordeaux buvo Anglijos svarbiausias uostas žemyne. Prijungus prie Prancūzijos 1548, 1635 ir 1650 vyko maištai dėl Bordeaux autonomijos varžymo; miestas smuko. 18 a. sustiprėjo išsiplėtus prekybai su Amerika ir Afrika. Per 1789–99 Prancūzijos revoliuciją žirondistų, 1814 – rojalistų centras. Per Prancūzijos–Prūsijos karą (1870–71), I ir II pasaulinius karus (1914, 1940) Prancūzijos vyriausybės būstinė. 1940 vokiečių, vėliau Sąjungininkų bombarduotas. 1944 08 išvaduotas prancūzų partizanų.
1972–2015 Bordeaux priklausė Akvitanijos administraciniam regionui.
2271
-Burdigala