boreãlinė fáuna (lot. borealis – šiaurinis), gyvūnai, gyvenantys Šiaurės pusrutulio vidutinio šalto vidutinių platumų klimato juostoje. Pagal rūšis borealinė fauna yra įvairesnė nei arktinė, bet skurdesnė nei atogrąžų. Jūrose ir vandenynuose, maišantis šilto ir šalto vandens masėms, sparčiai auga planktonas, zoobentosas ir gausu žuvų. Atlanto ir Ramiojo vandenynų baseinų jūrinė borealinė fauna skiriasi ir sudaro atlantinį bei pacifinį posričius. Atlantinio posričio būdingi gyvūnai: iš žuvų – menkės, atlantinės silkės, raudonieji ešeriai, iš žinduolių – grenlandiniai ruoniai. Pacifinio posričio borealinės faunos rūšių gausiau: daug dygiaodžių, dešimtkojų vėžiagyvių, žuvų įvairių rūšių kūjagalvių, lašišinių, 2 ausytųjų ruonių rūšys, jūrinės ūdros. Daugeliui rūšių (silkėms, menkėms, lašišoms) būdingas amfiborealinis (pertrauktinis) paplitimas. Sausumos borealinė fauna paplitusi Eurazijos ir Šiaurės Amerikos žemynuose. Varliagyviai, ropliai, paukščiai ir žinduoliai susiję su lapuočių medžių, krūmų, žolinės dangos aplinka. Tipiški sausumos atstovai yra kiškiniai, graužikai (Lietuvoje 7 šeimos, 21 rūšis), plėšrieji (Lietuvoje 4 šeimos, 14 rūšių), poranagiai (Lietuvoje 3 šeimos, 8 rūšys).
455