Borgia (it.; isp. Borja; Bòrdžos), ispanų kilmės bajorų giminė. Save kildino iš Játivos (Aragone). Išgarsėjo Italijoje, kai Alfonso (Alfonsas, 1378–1458) tapo popiežiumi Kalikstu III (1455) ir apdovanojo giminaičius žemėmis, skyrė juos į aukštas pareigas. Kiti žymesni: Rodrigo (Rodrigas, 1430–1503; nuo 1492 popiežius Aleksandras VI), iš jo nesantuokinių vaikų pagarsėjo: Romanijos kunigaikštis Cesare (Čezarė, 1475–1507, C. Borgia), kuris Vidurio Italijoje siekė įkurti savarankišką pasaulietinę valstybę, ir menų globa bei politinėmis intrigomis pasižymėjusi duktė Lucrezia (Lukrecija, 1480–1519). 1671 Rodrigo anūkas Pranciškus (Francisco, 1510–72) buvo paskelbtas šventuoju; šventė spalio 3. Iš Borgių giminės kilo 5 kardinolai (be minėtų popiežių, dar: Luisas Juanas, m. 1510, Enrique, m. 1540, ir Carlosas, gyvenęs 1663–1733). 16 a. pabaigoje Borgių įtaka sumažėjo.
Borgių herbas Santa Maria Maggiore bažnyčioje Romoje
Borgios buvo tipiška Renesanso epochos kondotjerų giminė. Jos, kaip amoralios giminės, mitas sukurtas vėliau. Amžininkai Borgių karjeros nelaikė ypač negarbinga.
-Alfonso Borgia; -Alfonsas Bordža; -Kalikstas III; -Rodrigo Borgia; -Rodrigas Bordža; -Aleksandras VI; -Lucrezia Borgia; -Lukrecija Bordža; -Pranciškus Bordža; -Francisco Borgia