bordai, boro junginiai su metalais. Metalo ir boro atomų kiekybinis santykis boridų molekulėje yra įvairus, kinta nuo 4:1 iki 1:12; tas pats metalas gali sudaryti kelis skirtingus boridus. Boridų kristalinė sandara nepakankamai ištirta. Kai kurie boridai yra įtarpos junginiai. Kovalentinį ryšį turintys boridai panašūs į metalus – sunkūs (tankis iki 16 000 kg/m3), kieti (mikrokietumas 21–34 GPa), laidūs elektrai, atsparūs kaitrai (hafnio boridas lydosi 3380 °C). Cheminės savybės labai įvairios: skyla vandens veikiami, kiti nesuyra net veikiami rūgščių, tačiau daugumos metalų boridų yra chemiškai inertiški. Boridai gaunami kaitinant 1500–2000 °C temperatūroje vakuume metalo oksidus su boro karbidu arba boro ir anglies mišiniu, metaloterminiu būdu redukuojant metalo oksidų ir boro mišinį, reaguojant metalų ir boro junginiams žemos temperatūros plazmoje, rečiau – tiesiogiai sąveikaujant metalui su boru. Boridai naudojami elektrolizeriams iškloti, neutronams sugerti, kaitrai atspariems gaminiams gaminti (dujų turbinų mentėms, reaktyvinių variklių detalėms, elektroninių vamzdžių katodams). Boridai, susidarę borinant metalus, padidina paviršiaus kietumą, atsparumą dilimui ir korozijai.
1