Čertok Boris (Борис Черток, Borisas Čertòkas) 1912 03 01Lodzė 2011 12 14Maskva, rusų mokslininkas, skraidymo aparatų valdymo sistemų kūrėjas. Rusijos mokslų akademijos narys (2000).
Išsilavinimas ir veikla
1940 baigė Maskvos energetikos institutą. 1930–38 dirbo Maskvos aviacijos gamykloje, dalyvavo rengiant lėktuvus skrydžiui į Arktį, kurie 1937 buvo panaudoti dreifuojančiai poliarinei stočiai Severnyj polius 1 įkurti; 1938 paskirtas lėktuvų specialių įrenginių ir ginkluotės konstruktorių grupės vadovu. 1940–45 dirbo greitaeigių bombonešių Bandomajame konstravimo biure ir SSRS aviacijos pramonės liaudies komisariato mokslinių tyrimų institute. 1945 komandiruotas į Vokietiją perimti trofėjinę raketinę techniką. 1946 perkeltas į SSRS ginkluotės ministerijos Bandomąjį konstravimo biurą (Valdymo sistemų skyriaus vadovas), 1950 į Bandomąjį konstravimo biurą, kuriam vadovavo S. Koroliovas. Nuo 1974 mokslinio gamybinio susivienijimo Energija generalinio konstruktoriaus pavaduotojas.
Boris Čertok
Mokslinė veikla ir bibliografija
Mokslinių darbų svarbiausia sritis – raketų ir kosminių aparatų valdymo sistemų kūrimas. Paskelbė daugiau kaip 200 mokslinių darbų. Dauguma jų įslaptinti, kai kurie vieši: Kosminių aparatų skrydžių valdymo patikimumo didinimo metodai (Metody povyšenija nadjožnosti upravlenija dviženiem kosmičeskich apparatov 1977), Ilgalaikių orbitinių stočių vykdančiųjų sistemų projektavimo patirtis (Opyt proektirovanija i razrabotki sistem ispolnitel′nych organov dlja dolgovremennych orbital′nych stancij 1986), Nešančiosios raketos „Energija“ skaitmeninė elektrohidrodinaminė pavara (Cifrovoj ėlektrogidrodinamičeskij privod rakety-nositelja „Ėnergija“ 1990). Išleido atsiminimų knygą Raketos ir žmonės (Rakety i liudi 4 d. 1999).
Apdovanojimai
Lenino premija (1959), SSRS valstybinė premija (1976).
Atminimo įamžinimas
B. Čertoko vardu pavadintas asteroidas nr. 6358. Jo biografijos motyvais sukurta dokumentinių filmų.