Pasternak Boris (rus. Борис Пастернак, Borisas Pasternãkas) 1890 02 10Maskva 1960 05 30Peredelkino (prie Maskvos), rusų rašytojas, vertėjas. L. Pasternako sūnus.

Biografija

Mokydamasis gimnazijoje, susižavėjęs A. Skriabino muzika, 6 metus Maskvos konservatorijoje dar studijavo kompoziciją. Nuo 1909 studijavo filosofiją Maskvos universitete, nuo 1912 – Marburgo universitete (daugiausia – neokantizmą). Grįžęs į Maskvą su N. Asejevu ir S. Bobrovu įkūrė nuosaikiųjų futuristų grupuotę Centrifuga.

Kūryba

1914 išleido pirmą poezijos rinkinį Dvynys debesyse (Bliznec v tučach), jame žymu futurizmo ir simbolizmo įtaka. Kitiems ankstyvojo laikotarpio eilėraščių rinkiniams (Viršum barjerų / Poverch barjerov 1917, Sesuo mano – gyvenimas / Sestra moja – žizn', parašyta 1917, išleista 1922) būdinga metaforiškas stilius, sudėtinga sintaksinė intonacinė struktūra, ekspresyvumas, subtili instrumentuotė. Iki 1927 su V. Majakovskiu, N. Asejevu, V. Kamenskiu priklausė LEF grupuotei, parašė poemų apie 1905 revoliuciją (Devyni šimtai penktieji metai / Devjat'sot pjatyj god 1925–26, Leitenantas Šmitas / Lejtenant Šmidt 1926–27), eiliuotą romaną Spektorskis (Spektorskij 1925–31), poemoje Aukštumų liga (Vysokaja bolezn' 1924, antroji redakcija 1928) sukūrė V. Lenino paveikslą. 1931 išleido autobiografinę apysaką Apsauginis raštas (Ochrannaja gramota).

Boris Pasternak

Nuo 1932 išleisto poezijos rinkinio Antrasis gimimas (Vtoroe roždenie) ryšku pastangos atsisakyti sudėtingos poetikos ir sintaksės, polinkis į paprastumą ir aiškumą, klasikinį stilių; eilėraščiuose vyrauja būties, gamtos ir meilės temos (eilėraščių rinkiniai Ankstyvaisiais traukiniais / Na rannich poezdach 1943, Žemės erdvė / Zemnoj prostor 1945, eilėraščių ciklai Eilėraščiai iš romano / Stichi iz romana, parašytas 1946–53, Kada įsišėlsta / Kogda razguljaetsja, parašyta 1956–59, išleista 1965).

„Daktaras Živaga“

Žymiausias B. Pasternako kūrinys – romanas Daktaras Živaga (Doktor Živago, 1957 išspausdintas Italijoje, Nobelio literatūros premija 1958, SSRS išspausdintas 1988, lietuvių kalba 1991, filmai 1957, režisierius G. Campiotti, 1965, režisierius D. Leanas, televizijos serialas 2006, režisierius A. Proškinas).

Romane vaizduojamas sudėtingas rusų inteligentijos likimas 20 amžiaus pradžioje ir pilietinio karo metais; pagrindinis romano veikėjas Živaga bando likti neutralus, gydo ir raudonuosius, ir baltuosius bei nepritaria revoliucijos prievartai. Romano leidimas užsienyje ir ypač paskirta Nobelio premija sukėlė SSRS valdžios nepasitenkinimą: spaudoje buvo organizuota prieš B. Pasternaką nukreipta pasipiktinusių rašytojų ir kitų visuomenės sluoksnių kampanija, jis buvo pašalintas iš SSRS rašytojų sąjungos. Bijodamas, kad gali būti išsiųstas iš šalies, B. Pasternakas Nobelio premijos atsisakė.

Vertimai

B. Pasternakas į rusų kalbą išvertė W. Shakespeare’o, J. W. Goethe’s, H. von Kleisto dramos veikalų, R. M. Rilke’s ir gruzinų poezijos.

Lietuvoje dar išleista poezijos rinktinė lietuvių ir rusų kalba Kai nusigiedrija (1989).

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką