Boris Polevoj

Polevoj Boris (rus. Борис Полевой, Borisas Polevòjus), tikr. Boris Kampov 1908 03 17Maskva 1981 07 12Maskva, rusų rašytojas, žurnalistas.

Biografijos faktai

Nuo 1913 su tėvais gyveno Tverėje (1931–90 Kalinin). Čia baigęs Pramonės ekonomikos technikumą dirbo meistru Tekstilės kombinate, bendradarbiavo laikraštyje Tverskaja pravda. Nuo 1928 žurnalistas profesionalas. Nuo 1941 gyveno Maskvoje. SSRS–Vokietijos karo dalyvis, 1941–45 laikraščio Pravda karo korespondentas, po karo – Niurnbergo proceso dalyvis. 1962–81 žurnalo Junost' vyriausiasis redaktorius. Nuo 1967 SSRS rašytojų sąjungos valdybos sekretorius.

Kūryba

B. Polevojaus kūryboje daugiausia vyravo karo tematika, Būdinga dokumentiškumas, ryšku socialistinio realizmo postulatų laikymasis, paviršutiniška partinė didaktika.

Žymiausiame kūrinyje – Apysakoje apie tikrą žmogų (Povest' o nastojaščem čeloveke 1946, lietuvių kalba 1948 ³1984; filmas, režisierius A. Stolpneris, opera, kompozitorius S. Prokofjevas, abu 1948) – pavaizdavo lakūno A. Maresjevo žygdarbį, aukštino sovietinių karių didvyriškumą.

Kiti kūriniai: romanai Karštas cechas (Gorjačij cech 1939), Auksas (Zoloto 1950, lietuvių kalba 1957), Gilus užnugaris (Glubokij tyl 1958), Laukiniame krante… (Na dikom brege…1962), apysaka Daktarė Vera (Doktor Vera 1966, lietuvių kalba 1968), apsakymų rinkinys Amžininkai (Sovremenniki 1952), karo tematikos apybraižos ir dienoraščiai Nuo Belgorodo iki Karpatų (Ot Belgoroda do Karpat 1945), Galų gale. Niurnbergo dienoraštis (V konce koncov. Njurnbergskij dnevnik 1969), Per didįjį puolimą (V bol'šom nastuplenii 1970), Taifūno sutriuškinimas (Sokrušenie Taifuna 1971), Iki Berlyno – 896 kilometrai (Do Berlina – 896 kilometrov 1973), autobiografiniai kūriniai Biografinės apysakos (Biografičeskie povesti 1977), Įkritę į atmintį. Mano reportažų istorija (Samye pamjatnye. Istorija moich reportažej 1980).

Lietuvių kalba dar išleista apsakymai Pulko vėliava (1950), apysaka Žmogus žmogui – draugas (1960).

Dar parašė apybraižų knygą apie M. Gorkį, A. Fadejevą, K. Fediną, N. Tichonovą, K. Simonovą, R. Karmeną ir kitus (Siluetai / Siluėty 1978).