Savinkov Boris (rus. Борис Савинков, Borisas Sãvinkovas) 1879 01 31Cherson 1925 05 07Maskva, Rusijos politikas, rašytojas.
Politinė veikla
1903–17 priklausė eserų partijai, nuo 1906 vienas jos kovinės organizacijos vadovų. Surengė vidaus reikalų ministro V. Plevės, didžiojo kunigaikščio Sergejaus Aleksandrovičiaus nužudymus, kitus teroro aktus. 1906 suimtas, pabėgo iš mirtininkų kameros. Per Pirmąjį pasaulinį karą savanoriu įstojo į Prancūzijos kariuomenę. Po Vasario revoliucijos 1917 04 sugrįžo į Rusiją, nuo 1917 06 buvo Laikinosios vyriausybės komisaras Pietvakarių fronte, nuo 1917 07 karo ministro pavaduotojas. Per Kornilovo maištą (1917 09 07–13) paskirtas Petrogrado karo gubernatoriumi ir Petrogrado karo apygardos kariuomenės vadu; atsistatydino nepritardamas kai kuriems Laikinosios vyriausybės žingsniams. Po Spalio perversmo (1917) prie Dono organizavo Savanorių armiją, 1918 03 Maskvoje įkūrė Tėvynės ir laisvės gynimo sąjungą, Jaroslavlyje, Rybinske, Murome su kitais surengė sukilimus prieš bolševikų valdžią. 1918 pabaigoje su Ufos direktorijos karo misija išvyko į Prancūziją. Derėjosi su Antantės valstybių atstovais dėl paramos baltagvardiečiams, priklausė Rusijos politinio pasitarimo Paryžiuje vadovybei.
Boris Savinkov
Per Lenkijos–Sovietų Rusijos karą 1920 Varšuvoje sudarė Rusijos politinį komitetą, dalyvavo telkiant antisovietinius karinius dalinius. Gyvendamas emigracijoje siekė palaikyti ryšius su antibolševikiniu pogrindžiu Rusijoje. 1924 OGPU atviliotas į SSRS, po valstybės sienos perėjimo suimtas Minske. Nuteistas sušaudyti, mirties bausmė pakeista 10 metų kalėjimo. Pagal oficialią versiją, nusižudė iššokdamas pro Lubiankos kalėjimo langą.
Literatūrinė kūryba
Literatūrinėje kūryboje B. Savinkovas rašytojas priešpriešino save B. Savinkovui revoliucionieriui. 1903 išleisto apsakymo Prieblandoje (V sumerkach) pagrindinė tema – revoliucionieriaus nusivylimas savo veikla, žudymo kaip nuodėmės suvokimas. Ši tema tapo visos B. Savinkovo literatūrinės kūrybos leitmotyvu.
1905–09 parašė autobiografinių apybraižų apie eserų kovinių organizacijų narius ir teroro svarbiausius aktus (šios apybraižos vėliau sudarė knygą Teroristo atsiminimai / Vospominanija terrorista, pirmą kartą išleistą 1917–18 31928). 1907 Paryžiuje susipažinęs su D. Merežkovskiu ir Z. Gippius ir jų idėjų veikiamas V. Ropšino slapyvardžiu 1909 išleido apysaką Palšas žirgas (Kon' blednyj), jame pavaizdavo didžiojo kunigaikščio Sergejaus Aleksandrovičiaus nužudymą, kurį pats B. Savinkovas organizavo ir jam vadovavo; būdinga pagrindinio herojaus – žudiko – graužatis, apokalipsės nuotaika, modernizmo stilistika. Apysaką aštriai kritikavo eserai, apkaltinę B. Savinkovą revoliucijos žygių dalyvių šmeižimu. Analogiškai atsiliepta ir apie jo romaną Tai, ko nebuvo (To, čego ne bylo 1914), kurio pagrindinis herojus – atgailaujantis revoliucionierius.
1914–23 daugiausia rašė publicistinius straipsnius ir apybraižas apie Pirmojo pasaulinio karo įvykius, kovą su bolševikais ir pilietinį karą Rusijoje. Apie šį karą pasakojama ir apysakoje – Palšo žirgo tęsinyje – Juodas žirgas (Kon' voronoj 1923).
Dar parašė poezijos (rinkinys Eilėraščių knyga / Kniga stichov, išleistas 1931 Paryžiuje), Lubiankos kalėjime – satyrinių kūrinių apie emigrantų gyvenimą rinkinį Apsakymai (Rasskazy).
2004 pagal jo knygas Teroristo atsiminimai ir Palšas žirgas sukurtas kino filmas pavadinimu Raitelis vardu Mirtis (Vsadnik po imeni Smert, režisierius K. Šachnazarovas).
-Ropšin;