Schatz Boris (Borisas Šãcas), Šlomo‑Zalman Dov Baruch, Baruch Chatz, Ber Szatz, Borys Cemach Šac 1866 12 23Varniai 1932 03 23Denver (Kolorado valstija), žydų skulptorius, tapytojas, kultūros veikėjas. 1882–87 mokėsi rabinų mokykloje (ješivoje) Vilniuje, manoma, tuo metu lankė ir piešimo mokyklą. 1888 išvyko į Varšuvą, 1889 – į Paryžių; studijavo skulptūrą M. Antokolskio dirbtuvėje, tapybą – Atelier Cormon, eksponavo kūrinius Salone. 1895 princo Ferdinando I kvietimu atvykęs į Sofiją tapo jo rūmų dailininku. Buvo Bulgarijos dailės akademijos Sofijoje vienas įkūrėjų (1896) ir pirmųjų dėstytojų. Septintajame Sionistų kongrese Bazelyje (1905) pasiūlė meno mokyklos Palestinoje idėją. 1906 Jeruzalėje įkūrė Becalelio meno ir amatų mokyklą (dabar Becalelio dailės, dizaino ir architektūros akademija), joje dėstė, vadovavo, įsteigė muziejų. B. Schatzo suformuotas Becalelio stilius (būdinga art nouveau, Arts and Crafts Movement ir rytietiškų motyvų jungtis, bibliniai, sionistinės ideologijos įkvėpti siužetai) vyravo Izraelyje 20 a. pirmoje pusėje.
B. Schatz. Žydų išminčius (aliejus, 19 a. pabaiga, Lietuvos meno pažinimo centras Tartle Vilniuje)
B. Schatzo kūrybos skiriami trys periodai: ankstyvasis (iki 1895), kuriam būdingi romantizmo bruožai (skulptūra Mozė ant Nebo kalvos 1890), realizmo ir akademizmo bruožų turintis bulgariškasis (iki 1903; Borisas, Bulgarijos princas) ir vėlyvasis, kai B. Schatzas siekė suformuoti nacionalinį žydišką stilių. Kūriniams būdingi žydiški motyvai ir ekspresyvaus stiliaus elementai, vyravo biblinės, žydų kasdienio gyvenimo temos ir sionizmo veikėjų portretai. Sukūrė reljefų (Soferis 1912, Ir taip bus dienų pabaigoje 1918, Abraomai, kodėl nužudei mano sūnus? 1930), biustų (Judita, apie 1910), skulptūrų (Mozė su įstatymų lentelėmis 1918), nutapė paveikslų (Jeremijas 1915, Močiutė su anūku, apie 1929). Laikomas atgavusio valstybingumą Izraelio dailės patriarchu, modernios tautinės dailės mokyklos kūrėju.
201