Dauguviẽtis Borisas 1885 03 26Dauguviečiai (Nemunėlio Radviliškio vlsč.) 1949 07 13Vilnius, lietuvių teatro režisierius, aktorius, pedagogas, dramaturgas. L. Dauguvietytės brolis, G. Dauguvietytės, E. Dauguvietytės-Kudabienės, K. Dauguvietytės-Šniukštienės tėvas. 1909 baigė Aleksandros teatro mokyklą Sankt Peterburge. 1909–13 vaidino Literatūros ir meno draugijos teatre Sankt Peterburge, 1914–20 – Žemutiniame Naugarde, Penzoje, vadovavo antreprizei Gardine. 1924–41 Valstybės teatro režisierius ir aktorius. 1931–35 režisavo ir dramos teatre Šiauliuose. 1924 Kaune įsteigė (su K. Glinskiu) Vaidybos mokyklą, joje dėstė. Jo iniciatyva 1927 įkurtas žurnalas 7 meno dienos. 1944–49 Lietuvos dramos teatro (iki 1947 Vilniaus dramos teatras) vyriausiasis režisierius, 1947–48 ir meno vadovas, direktorius bei teatro studijos vadovas. 1947–49 LSSR Aukščiausiosios Tarybos deputatas, Teatro draugijos ir Rašytojų sąjungos Dramaturgų sekcijos pirmininkas.
Borisas Dauguvietis
B. Dauguvietis. Spektaklio A. Čechovo Vyšnių sodas scena (1945, dailininkas J. Jankus; iš kairės: Gajevas – M. Chadaravičius, Simeonovas‑Piščikas – Kazys Preikštas, Varia – T. Vaičiūnienė, Ranevskaja – G. Jackevičiūtė, Firsas – V. Derkintis; Vilniaus dramos teatras)
Rūpinosi lietuvių dramaturgija – pastatė 22 lietuvių rašytojų 46 veikalus; svarbesni: V. Krėvės Skirgaila (1924, vaidino Kelerį) ir Žentas (1931), P. Vaičiūno Tuščios pastangos (1926, vaidino Romą Giedrių), Aukso žaismas (1932), V. Mykolaičio-Putino Valdovas (1929), A. Griciaus Palanga (1932), K. Binkio Atžalynas (1938). Statė ir užsienio dramaturgų pjeses: C. Gozzi Princesė Turandot (1927, 1931), K. Čapeko R.U.R. (1927), Molière’o Tariamasis ligonis (vaidino Teatro direktorių), L. Pirandello Šiaip arba taip (vaidino Poną Poncą, abu 1928), F. Schillerio Don Karlas, R. Blaumanio Indranai (abu 1931), A. Čechovo Vyšnių sodas (1937, 1945), M. Gorkio Priešai (1946, SSRS valstybinė premija 1947, su kitais), Jegoras Bulyčiovas (1948), A. Ostrovskio Miškas (1948, vaidino Nesčiastlivcevą). Režisūrą grindė rusų realistinės vaidybos principais. Spektakliams būdinga raiški teatrališka forma, emocingumas; gausu komiškų intarpų.
Kiti svarbesni vaidmenys: Baronas (A. Puškino Šykštusis riteris 1924, 1949, abiejų režisierius B. Dauguvietis), Klaudijus (W. Shakespeare’o Hamletas 1932, režisierius M. Čechovas). Vaidyba temperamentinga, raiški, jausminga. Parašė pjeses: Nauja vaga (pastatyta 1945, televizijoje 1975), Uždavinys (pastatyta 1946, abi išleistos 1947), Žaldokynė (išleista 1947, pastatyta 1948), kelionių įspūdžių knygą Teatrališkoji Maskva (1929). Mokiniai: E. Bindokaitė, E. Grikevičiūtė, G. Jackevičiūtė, K. Jurašūnas, A. Kernagis, B. Kurmytė, V. Lietuvaitytė, B. Lukošius, A. Mackevičius, J. Monkevičius, S. Petraitis, E. Platušaitė, A. Radzevičius, J. Rudzinskas, L. Rutkauskaitė ir kiti. Gedimino 3 laipsnio (1931), Latvijos Trijų Žvaigždžių 3 laipsnio (1932) ir Vytauto Didžiojo 3 laipsnio (1938) ordinai. Lietuvoje nuo 2009 per Tarptautinę teatro dieną (03 27) už novatoriškus ir originalius teatro sprendimus teikiamas apdovanojimas Boriso Dauguviečio auskaras.
B. Dauguvietis. Barono vaidmuo (A. Puškino Šykštusis riteris 1924, režisierius B. Dauguvietis, dekoratorius J. Gregorauskas)
L: I. Aleksaitė Borisas Dauguvietis Vilnius 1966; Teatras kn. 4: Borisui Dauguviečiui – 100 / sud. I. Aleksaitė Vilnius 1987; Teatralų atsiminimai apie Andrių Oleką-Žilinską, Borisą Dauguvietį, Romualdą Juknevičių / sud. R. Andrašiūnaitė Vilnius 1995.
1584
2271