Bornhòlmas (Bornholm), sala Baltijos jūros pietvakariuose. Priklauso Danijai; sudaro administracinį vienetą amtą. Plotas 588 km2. 39 500 gyventojų (2022). Administracinis centras ir uostas – Rønne. Sala susidariusi iš prekambro kristalinių uolienų (daugiausia granitų, gneisų), paleozojaus ir mezozojaus nuosėdinių uolienų. Šiauriniuose krantuose yra klifų, pietiniuose – smėlio kopų. Paviršius – kalvota moreninė ir fliuvioglacialinė lyguma; didžiausias aukštis 162 m (Rytterknaegteno kalnas). Gyvulininkystė. Žvejyba. Statybinių medžiagų, maisto (žuvų, pieno) pramonė. Laužiamas granitas. Oro uostas. Žvejybos uostai. Keltai į Kopenhagą, t. p. į Ystadą (Švedija), Sassnitzą, Travemündę (Vokietija), Świnoujścį (Lenkija). Turizmas. Kurortai (Sandvig-Allingė, Gudhjemas, Svanekė).
Bornholmo pakrantė
Istorija
Pirmo tūkstantmečio antroje pusėje gyventa vikingų. 1149 Bornholmą pasidalijo Danija ir Švedija. 1327–1522 valdė Lundo arkivyskupas, 1525–76 Liubeko pirkliai, 1658 atiteko Danijai. 1945 05 Bornholme apsupti Vokietijos daliniai atkakliai priešinosi SSRS kariuomenei (Bornholmas – vienintelė sovietų bombarduota Danijos dalis).