boro rūgštis
bòro rūgšts, ortoborãto rūgšts, H3BO3, B[OH]3, labai silpna neorganinė rūgštis. Bespalviai sluoksninės struktūros kristalai, kurių tankis 1460 kg/m3. Lydymosi temperatūra 170,9 °C (skyla). Gerai tirpsta karštame vandenyje (28,7 g boro rūgšties 100 g vandens, 100 °C), glicerolyje, metanolyje, etanolyje, acetone, skystame amoniake, netirpsta dietileteryje. 107,5 °C temperatūroje virsta metaborato rūgštimi HBO2, 160 °C – B2O3. Gamtoje boro rūgšties yra karštosiose versmėse, minerale sasoline B[OH]3. Gaunama boraksą veikiant rūgštimis arba kitaip perdirbant gamtinius boratus. Naudojama medicinoje kaip antiseptinė medžiaga, specialiojo stiklo, keramikos, cemento, fliusų, antipirenų, pigmentų, skalbiklių gamyboje, fotografijoje, kaip mikrotrąša, kitiems boro junginiams gauti. Ilgalaikio poveikio koncentracijos ribinė vertė 10 mg/m3.
Boro rūgštį 1702 atrado Wilhelmas Hombergas (Vokietija).