Borodinò mšis, 1812 Prancūzijos–Rusijos karo mūšis. Vyko 1812 09 07 prie Borodino, 124 km į vakarus nuo Maskvos.
Prancūzijos kariuomenę (vadas Napoleonas I) sudarė apie 135 000 žm. (587 pabūklai), Rusijos (vadas M. Kutuzovas) – apie 150 000 žm. (640 pabūklų). Iš pradžių prancūzai puolė Borodino kaimą, vėliau – vadinamąsias Bagrationo flešes Rusijos kariuomenės kairiajame flange. Jas užėmę puolė Rusijos kariuomenės centrines pozicijas – Rajevskio bateriją. Rusai atsitraukė maždaug 1 kilometru. Prancūzų kavalerijos mėginimas išplėtoti puolimą nepavyko. Iki vakaro vyko intensyvus artilerijos susišaudymas, paskui prancūzai sugrįžo į išeities pozicijas. Dėl didelių nuostolių ir rezervų stokos M. Kutuzovas atsisakė ankstesnio ketinimo kitą dieną tęsti mūšį.
Borodino mūšis, 1812 rugsėjo 7 (aliejus, 1822, dailininkas Louisas Lejeune)
Apie vidurnaktį Rusijos kariuomenė ėmė trauktis Maskvos link. Per Borodino mūšį Prancūzija neteko apie 35 000 karių (12 generolų žuvo, 38 buvo sužeisti), Rusija – 45 600 karių (6 generolai žuvo, 23 buvo sužeisti). Rusijos kariuomenei nepavyko apginti Maskvos (prancūzų užimta po savaitės), Napoleonui I – sunaikinti rusų kariuomenės, kuri vėliau laimėjo šį karą. Maskvoje veikia Borodino mūšio muziejus.
žml. Borodino mūšis santrumpos: D – divizija, Gv – gvardija, K – korpusas, Kv – kavalerija