Borščèvo kultūrà, Ròmnų‑Boršèvo kultūrà, Rytų Europos archeologinė kultūra.
Buvo paplitusi 8–10 a. teritorijoje nuo Dniepro vidurupio ir aukštupio iki aukštutinės Okos ir aukštutinio Dono baseinų. Pavadinimas kilo nuo 1928–29 P. Jefimenkos tyrinėto piliakalnio prie Borščivo (Borščevo) miesto (Ukraina). Žmonės gyveno įtvirtintuose piliakalniuose; rasta pusiau žeminių pastatų, sujungtų vidiniais perėjimais, komplekso liekanų. Prie jų šliejosi patalpa grūdams malti (rasta rankinių girnų). Manoma, kad čia buvo įsikūrusi didžioji patrilokalinė šeima.
Gyventojai vertėsi žemdirbyste ir gyvulininkyste, iš dalies žvejyba ir medžiokle. Prekiavo su stepių gyventojais ir arabais. Rasta molinių indų, arabiškų monetų, geležinių dirbinių. Mirusiuosius laidojo sudegintus. Ši kultūra priskiriama rytų slavams (slavai). Iš Borščevo kultūros tyrimų žinoma apie kaimo kultūrinį ir socialinį gyvenimą Kijevo Rusios kūrimosi laikotarpiu.