Bosnijos ir Hercegovinos gamta
Bòsnijos ir Hercegovnos gamtà
Bosnijos ir Hercegovinos gamtinis žemėlapis
Reljefas
Apie 90 % Bosnijos ir Hercegovinos teritorijos užima kalnai; paviršiaus vidutinis aukštis 639 m, didžiausias – 2396 m (Maglićo kalnas, pasienyje su Jugoslavija). Iš šiaurės vakarų į pietryčių ištįsusi Dinarų kalnyno dalis; aukščiausi yra Črvsnicos (didžiausias aukštis 2228 m), Prenjo (2155 m) kalnų masyvai ir Dinaros (1913 m) kalnagūbris. Bosnijos ir Hercegovinos šiaurėje yra Savos žemuma, pavieniai sprūdiniai Kozaros (978 m), Ozerno (917 m), Majevicos (915 m) kalnai. Kalnyno rytinė dalis susidariusi daugiausia iš paleozojaus skalūnų ir smiltainių, yra vulkaninių uolienų, vakarinė ir pietinė dalys – daugiausia iš mezozojaus klinties ir dolomito. Būdinga karstinis reljefas – plačios poljės (Livno, apie 300 km2), karstiniai urvai (apie 1500; ilgiausias – 7,5 km Vjetrenicos urvas Popovo poljėje). Būna žemės drebėjimų.
Maglićo kalnas – aukščiausias Bosnijoje ir Hercegovinoje
Klimatas
Klimatas pajūryje ir Neretvos slėnyje subtropinis mediteraninis; saulėtos, sausos vasaros, vidutinio šiltumo, drėgnos žiemos. Toliau nuo jūros – vidutinių platumų žemyninis klimatas; karštos vasaros, šaltos, snieguotos žiemos. Kalnuose, aukščiau kaip 1500 m, vėsus ir drėgnas klimatas. Sausio vidutinė temperatūra Mostare 5 °C, liepos 25 °C, tarpukalnių įdubose (Sarajeve, Zenicoje, Tuzloje, Banja Lukoje) atitinkamai 0 ir 21 °C, kalnuose aukščiau kaip 1500 m –10 ir 10 °C. Per metus iškrinta nuo 700 mm kritulių (Neretvos slėnyje) iki 2000 mm (kalnuose).
kriokliai Unos upėje
Vidaus vandenys
Didžiausios upės: Sava (Dunojaus dešinysis intakas; ja eina Bosnijos ir Hercegovinos ir Kroatijos siena), jos intakai Una, Vrbasas, Bosna, Drina; pietuose į Adrijos jūrą teka Neretva. Upės teka nuo kalnų, pasižymi dideliais vandens nuotėkio sezoniniais svyravimais. Didžiausias ežeras – Buško (56 km2).
Dirvožemiai
Vyrauja rudžemiai, išplautžemiai, kalciažemiai; yra šlynžemių, verstžemių.
Augalija
Miškingumas apie 39 %. Bosnijos ir Hercegovinos šiaurėje auga lapuočių miškai, pajūryje – makija. Žemutiniuose kalnų šlaituose auga ąžuolų ir bukų miškai, aukščiau – kėnių, eglių ir pušų miškai (daugiausia pietiniuose šlaituose), 1700–1850 m aukštyje – krūminių pušų sąžalynai, kadagynai, dar aukščiau – aukštikalnių pievos.
Gyvūnija
Kalnuose ir miškingose vietose veisiasi muflonai, rudieji lokiai, elniai, vilkai, lapės, šernai; lygumose – smulkūs graužikai. Gausu paukščių (erelių, sakalų, vanagų, pelėdų, kurtinių), roplių.
Aplinkos apsauga
Saugomos teritorijos užima apie 43,6 % šalies ploto. Sutjeskos nacionalinis parkas, Trebevićiaus, Kozaros nacionaliniai parkai. 2 gamtos draustiniai, 14 gamtos paminklų. Bosnijos ir Hercegovinos reliktiniai bukų miškai – tarpvalstybinės saugomos teritorijos, Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščiai bukų miškai, dalis (nuo 2021). 3 Ramsaro konvencijos (Bosnijoje ir Hercegovinoje įsigaliojo 1992) saugomos vietovės (plotas 572 km2): Hutovo pelkė (nuo 2001), Bardacos šlapžemių kompleksas (2007), Livanjsko Poljė (2008).
Sutjeskos nacionalinis parkas (apačioje Trnovacko ežeras)
Bosnijos ir Hercegovinos gyventojai
Bosnijos ir Hercegovinos konstitucinė santvarka
Bosnijos ir Hercegovinos partijos ir profsąjungos
Bosnijos ir Hercegovinos ginkluotosios pajėgos
Bosnijos ir Hercegovinos istorija
Bosnijos ir Hercegovinos švietimas
Bosnijos ir Hercegovinos literatūra
Bosnijos ir Hercegovinos architektūra