Bosnijos ir Hercegovinos gamta

Bòsnijos ir Hercegovnos gamtà

Bosnijos ir Hercegovinos gamtinis žemėlapis

Reljefas

Apie 90 % Bosnijos ir Hercegovinos teritorijos užima kalnai; paviršiaus vidutinis aukštis 639 m, didžiausias – 2396 m (Maglićo kalnas, pasienyje su Jugoslavija). Iš šiaurės vakarų į pietryčių ištįsusi Dinarų kalnyno dalis; aukščiausi yra Črvsnicos (didžiausias aukštis 2228 m), Prenjo (2155 m) kalnų masyvai ir Dinaros (1913 m) kalnagūbris. Bosnijos ir Hercegovinos šiaurėje yra Savos žemuma, pavieniai sprūdiniai Kozaros (978 m), Ozerno (917 m), Majevicos (915 m) kalnai. Kalnyno rytinė dalis susidariusi daugiausia iš paleozojaus skalūnų ir smiltainių, yra vulkaninių uolienų, vakarinė ir pietinė dalys – daugiausia iš mezozojaus klinties ir dolomito. Būdinga karstinis reljefas – plačios poljės (Livno, apie 300 km2), karstiniai urvai (apie 1500; ilgiausias – 7,5 km Vjetrenicos urvas Popovo poljėje). Būna žemės drebėjimų.

Maglićo kalnas – aukščiausias Bosnijoje ir Hercegovinoje

Klimatas

Klimatas pajūryje ir Neretvos slėnyje subtropinis mediteraninis; saulėtos, sausos vasaros, vidutinio šiltumo, drėgnos žiemos. Toliau nuo jūros – vidutinių platumų žemyninis klimatas; karštos vasaros, šaltos, snieguotos žiemos. Kalnuose, aukščiau kaip 1500 m, vėsus ir drėgnas klimatas. Sausio vidutinė temperatūra Mostare 5 °C, liepos 25 °C, tarpukalnių įdubose (Sarajeve, Zenicoje, Tuzloje, Banja Lukoje) atitinkamai 0 ir 21 °C, kalnuose aukščiau kaip 1500 m –10 ir 10 °C. Per metus iškrinta nuo 700 mm kritulių (Neretvos slėnyje) iki 2000 mm (kalnuose).

kriokliai Unos upėje

Vidaus vandenys

Didžiausios upės: Sava (Dunojaus dešinysis intakas; ja eina Bosnijos ir Hercegovinos ir Kroatijos siena), jos intakai Una, Vrbasas, Bosna, Drina; pietuose į Adrijos jūrą teka Neretva. Upės teka nuo kalnų, pasižymi dideliais vandens nuotėkio sezoniniais svyravimais. Didžiausias ežeras – Buško (56 km2).

Dirvožemiai

Vyrauja rudžemiai, išplautžemiai, kalciažemiai; yra šlynžemių, verstžemių.

Augalija

Miškingumas apie 39 %. Bosnijos ir Hercegovinos šiaurėje auga lapuočių miškai, pajūryje – makija. Žemutiniuose kalnų šlaituose auga ąžuolų ir bukų miškai, aukščiau – kėnių, eglių ir pušų miškai (daugiausia pietiniuose šlaituose), 1700–1850 m aukštyje – krūminių pušų sąžalynai, kadagynai, dar aukščiau – aukštikalnių pievos.

Gyvūnija

Kalnuose ir miškingose vietose veisiasi muflonai, rudieji lokiai, elniai, vilkai, lapės, šernai; lygumose – smulkūs graužikai. Gausu paukščių (erelių, sakalų, vanagų, pelėdų, kurtinių), roplių.

Aplinkos apsauga

Saugomos teritorijos užima apie 43,6 % šalies ploto. Sutjeskos nacionalinis parkas, Trebevićiaus, Kozaros nacionaliniai parkai. 2 gamtos draustiniai, 14 gamtos paminklų. Bosnijos ir Hercegovinos reliktiniai bukų miškai – tarpvalstybinės saugomos teritorijos, Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščiai bukų miškai, dalis (nuo 2021). 3 Ramsaro konvencijos (Bosnijoje ir Hercegovinoje įsigaliojo 1992) saugomos vietovės (plotas 572 km2): Hutovo pelkė (nuo 2001), Bardacos šlapžemių kompleksas (2007), Livanjsko Poljė (2008).

Sutjeskos nacionalinis parkas (apačioje Trnovacko ežeras)

Bosnija ir Hercegovina

Bosnijos ir Hercegovinos gyventojai

Bosnijos ir Hercegovinos konstitucinė santvarka

Bosnijos ir Hercegovinos partijos ir profsąjungos

Bosnijos ir Hercegovinos ginkluotosios pajėgos

Bosnijos ir Hercegovinos ūkis

Bosnijos ir Hercegovinos istorija

Bosnijos ir Hercegovinos švietimas

Bosnijos ir Hercegovinos literatūra

Bosnijos ir Hercegovinos architektūra

Bosnijos ir Hercegovinos dailė

Bosnijos ir Hercegovinos žiniasklaida

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką