Bòsnijos ir Hercegovnos kis
Bendroji ūkio apžvalga
Bosnija ir Hercegovina – ekonomiškai viena silpniausių Europos valstybių, bet jos ūkis sparčiai plėtojasi (ypač turizmas). Daugiau kaip 10 % BVP sudaro pinigų pervedimai iš užsienyje dirbančių emigrantų.
2018 Bosnijos ir Hercegovinos BVP sudarė 19,8 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 48,6 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 5958 JAV doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 14 624 JAV doleriai). BVP struktūra parodyta diagramoje. Infliacija 1,4 % (2018). Užsienio skola 4,7 mlrd. JAV dolerių (2019).
https://s.vle.lt/diagramos/193.html
2021, Pasaulio banko duomenimis, Bosnijos ir Hercegovinos BVP sudarė 22,572 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 54,978 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 6916 JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 16 847 JAV doleriai. Infliacija 2,14 % (2023 12).
Pramonė
Pramonės svarbiausios šakos – naudingųjų iškasenų gavyba ir perdirbimas. Prie Zenicos, Kakanjo, Brezos, Tuzlos, Mostaro, Livno kasamos akmens anglys, prie Tuzlos, Zenicos, Banja Lukos – lignitas, prie Ljubijos, Varešo – geležies rūda, prie Sarajevo – vario rūda, prie Mostaro – cinko rūda, alavo rūda, mangano rūda, chromo rūda, boksitas, prie Tuzlos – akmens druska. Bendra elektrinių galia 4676 megavatai. 2016 pagaminta 17 mlrd. kilovatvalandžių elektros energijos, suvartota 11,9 mlrd. kilovatvalandžių. Dalis pagamintos elektros energijos eksportuojama. Apie 63 % elektros energijos gamina šiluminės elektrinės, apie 34 % – hidroelektrinės. Didžiausios hidroelektrinės pastatytos prie Neretvos ir jos intako Ramos bei prie Vrbaso ir Drinos upių (Savos intakai); didžiausios šiluminės elektrinės – Lukavaco, Zenicos, Kakanjo.
Gacko šiluminė elektrinė (Serbų respublika)
Zenicos plieno gamykla
Apdirbamoji pramonė menka; svarbiausia šaka – metalurgija (plienas liejamas Zenicoje, Vareše, Ilijaše, aliuminis – Mostare). Kokso chemijos pramonė (kasmet pagaminama daugiau kaip 800 000 tonų kokso; didžiausios įmonės yra Zenicoje, Lukavace), chemijos (Goražde, Tuzloje, Lukavace) pramonė, mašinų gamyba (Sarajeve, Zenicoje, Tuzloje), elektrotechnikos (Banja Lukoje), medienos apdirbimo (Donji Vakufe, Fočoje, Tesliče, Bihaće), popieriaus ir plaušienos (Prijedore, Banja Lukoje, Drvare, Maglajuje), tekstilės (Sarajeve, Banja Lukoje, Mostare), odos ir avalynės (Sarajeve, Bugojno), maisto (Banja Lukoje, Dobojuje, Sarajeve, Mostare) pramonė.
Bioprodukcinis ūkis
vynuogynai Medžiugorjėje
Žemės ūkio naudmenos užima 43,1 % teritorijos, iš jų 21,1 % – pievos ir ganyklos, 20 % – ariamoji žemė (2016). Daugiau kaip 55 % pasėlių ploto užima javai; daugiausia auginama kukurūzai, kviečiai, be to, miežiai, avižos, rugiai, bulvės, pupiniai (sojos), slyvos, obuoliai ir kiti vaisiai, vynuogės, tabakas. Daržininkystė. Bosnijos ir Hercegovinos augalininkystės produkcija – 1 lentelėje. Veisiama daugiausia galvijai, avys, kiaulės, arkliai. Paukštininkystė. Gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 2 lentelėje, gyvulininkystės produkcija – 3 lentelėje. Veisiamos žuvys (upėtakiai, karpiai); 2017 žuvivaisos ūkiuose išauginta 3760 tonų žuvų. Kertamas miškas.
1
2
3
Turizmas
piligrimai prie Medžiugorjės kryžiaus (jame yra relikvija iš kryžiaus, ant kurio buvo nukryžiuotas Jėzus Kristus)
Bosnija ir Hercegovina yra viena sparčiausiai turizmą plėtojančių valstybių pasaulyje. 2019 Bosniją ir Hercegoviną aplankė daugiau kaip 1,4 mln. užsienio turistų. Daugiausia lankoma sostinė Sarajevas, Medžiugorjė (populiari katalikų piligrimystės vieta), Mostaro, Banja Lukos miestai, slidinėjimo kurortai.
Transportas ir ryšiai
akmeninis tiltas per Neretvą Mostare
Automobilių kelių ilgis 22 926 km, iš jų su kieta danga 19 426 kilometrai. Geležinkelių ilgis 965 km, iš jų 565 kim elektrifikuoti. 24 oro uostai, iš jų 12 su kieta danga (2017); didžiausi – Sarajevo ir Tuzlos tarptautiniai oro uostai. Laivuojama Sava; didžiausi vidaus vandenų uostai: Gradiška, Brod, Šamac, Brčko. Naftotiekių 9 km, dujotiekių 147 km (2013).
Bankai
Bosnijos ir Hercegovinos centrinio banko pastatas Sarajeve
Centrinis bankas – Bosnijos ir Hercegovinos centrinis bankas (Centralna banka Bosne i Hercegovine, įkurtas 1997). 2018 buvo 25 komerciniai bankai (didžiausi – UniCredit Bank, įkurtas 1992, būstinė Mostare, ir Raiffeisen Bank Bosna i Hercegovina, įkurtas 1992, būstinė Sarajeve), iš kurių 17 veikė Bosnijos ir Hercegovinos Federacijoje ir 8 – Serbų Respublikoje. Bosnijos ir Hercegovinos piniginis vienetas – konvertuojamoji markė, lygi 100 pfenigų, įvesta 1998 vietoj Bosnijos ir Hercegovinos dinaro (1998–2001 susieta pastoviu kursu su Vokietijos marke, nuo 2002 – su euru).
Užsienio prekyba
Bosnijos ir Hercegovinos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2018)
Bosnijos ir Hercegovinos užsienio prekybos balansas neigiamas. 2018 eksportuota prekių už 7,2 mlrd. JAV dolerių, importuota už 11,6 mlrd. JAV dolerių. Eksportuojama daugiausia plienas ir jo gaminiai, mineralinis kuras, baldai, mediena, avalynė, aliuminis, importuojama daugiausia mineralinis kuras, mašinos ir elektros įranga, transporto priemonės, plastikai, medikamentai. Bosnijos ir Hercegovinos užsienio prekybos partneriai – diagramose.
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
2018 Lietuva į Bosniją ir Hercegoviną eksportavo prekių už 5,7 mln. eurų, importavo iš Bosnijos ir Hercegovinos už 11,2 mln. eurų.
2022 Lietuvos ir Bosnijos ir Hercegovinos prekybos apyvarta sudarė 36 mln. eurų. Lietuva eksportavo į Bosniją ir Hercegoviną prekių už 9 mln. eurų (daugiausia maisto produktų, medienos gaminių), importavo iš Bosnijos ir Hercegovinos prekių už 27 mln. eurų (daugiausia elektros mašinų ir įrangos, tauriųjų metalų). Bosnijos ir Hercegovinos tiesioginės usienio investicijos Lietuvoje sudarė 50 tūkst. eurų, Lietuvos tiesioginių užsienio investicijų Bosnijoje ir Hercegovinoje nebuvo.
Bosnijos ir Hercegovinos BVP struktūra (2017)
2764
2271
-Bosnijos ir Hercegovinos pramonė; -Bosnijos ir Hercegovinos žemės ūkis; -turizmas Bosnijoje ir Hercegovinoje; -Bosnijos ir Hercegovinos transportas; -Bosnijos ir Hercegovinos bankai; -Bosnijos ir Hercegovinos užsienio prekyba; -Bosnijos ir Hercegovinos ekonominiai ryšiai su Lietuva
Bosnijos ir Hercegovinos gamta
Bosnijos ir Hercegovinos gyventojai
Bosnijos ir Hercegovinos konstitucinė santvarka
Bosnijos ir Hercegovinos partijos ir profsąjungos
Bosnijos ir Hercegovinos ginkluotosios pajėgos
Bosnijos ir Hercegovinos istorija
Bosnijos ir Hercegovinos švietimas
Bosnijos ir Hercegovinos literatūra
Bosnijos ir Hercegovinos architektūra