bosnių kalba

bòsnių kalbà, indoeuropiečių kalbų šeimos slavų grupės pietų slavų pogrupio kalba.

Paplitimas

Bosnijos ir Hercegovinos valstybinė kalba (kartu su serbų ir kroatų kalbomis). Ja kaba bosniai (musulmonai; apie 2 mln., 2016). Bosnių kalba dar vartojama Serbijoje, Kroatijoje, Makedonijoje, Juodkalnijoje, Slovėnijoje; iš viso pasaulyje kalbančiųjų šia kalba yra apie 2,6 mln. (2016).

Gramatinė struktūra ir raštas

Bosnių kalbos gramatinė struktūra tokia pat kaip kroatų ir serbų kalbų (kalbantieji tomis 3 kalbomis vieni kitus gerai supranta), jos skiriasi tik kai kurių žodžių tarimu (bosnių k. kahva, kroatų k. kava, serbų k. kafa ‘kava’), bosnių kalba turi daugiau skolinių iš turkų kalbos. Iki 1991–92 visos 3 kalbos buvo laikomos vienos serbų-kroatų (arba kroatų-serbų) bendrinės kalbos variantais. Oficialiai gali būti vartojami lotyniški rašmenys ir kirilika (praktiškai nevartojama). Valdant Osmanų imperijai vartotas ir arabų raštas (15–19 a.), valdant Austrijai-Vengrijai Bosnijos ir Hercegovinos provincijos gyventojų kalba buvo oficialioji kalba (1878–1914).

pirmosios spausdintos Bosnijos knygos Matija Divkovićiaus Krikščioniškas mokymas slavų tautai (1611, išleista Venecijoje) antraštinis puslapis

2151