Bòsporas, Bòsporo karalỹstė, antikinė valstybė Juodosios jūros šiaurės pakrantėje. Susikūrė apie 480 pr. Kr. susivienijus graikų kolonijoms Kerčės ir Tamanės pusiasaliuose. Sostinė Pantikapaja (dabartinė Kerčė).
Istorija
480–438 pr. Kr. Bosporą valdė graikų kilmės Archainaktidų, 438–apie 110 pr. Kr – pusiau trakų kilmės Spartakidų dinastijos. 5–4 a. pr. Kr. Bosporo valdovai buvo tituluojami archontais, nuo 3 a. pr. Kr. – karaliais. Bosporas suklestėjo 4 a. prieš Kristų. Garsėjo javų (pagrindinė išvežama prekė), žuvų, odos, vergų prekyba, žvejyba, amatais; piratavimu Juodojoje jūroje. Didžiausi miestai: Kerčės pusiasalyje – Feodosija, Tiritaka, Nimfėjus, Tamanės pusiasalyje – Fanagorija, Germonasa (dabartinė Tamanė), Gorgipija (dabartinė Anapa), Dono deltoje – nuo 3 a. Tanairas (Tanaidė). Klestėjo kultūra – pastatyta šventyklų, Pantikapajoje veikė teatras.
Bosporo sostinės Pantikapėjos griuvėsiai
2 a. pr. Kr. Bosporas pradėjo smukti. Po 107 pr. Kr. Saumako vadovaujamų vergų ir amatininkų sukilimo jį užgrobė Ponto karalius Mitridatas VI Eupatoras. Po šio mirties (63 pr. Kr.) Bosporas tapo priklausomas nuo Romos – jo karalių skirdavo Romos imperatorius; nuo 1 a. valdė Tiberijų Julijų giminė. 1–2 a. Bosporas vėl suklestėjo; prekiavo su Mažosios Azijos miestais, kariavo su sarmatais prie Azovo jūros, 2 a. sumušė skitus ir prisijungė taurų gentis Kryme. 4 a. 8 dešimtmetyje Bosporas žlugo jį užpuolus hunams.
2924
Architektūra
Originalios stilistikos architektūroje derintos antikinės formos ir vietinio meno elementai. Ankstyvuoju laikotarpiu buvo ryškesnė Graikijos, vėlyvuoju (helenizmo ir romėnų) – vietinių tradicijų nulemta forma. Atkasti Pantikapėjos kultūros, amatų ir prekybos centro griuvėsiai. Miesto akropolis su šventyklomis ir visuomeniniais pastatais buvo apjuostas sienomis. Išliko pilkapių su rūsiais ir 1 ar 3 laidojimo kameromis, į kurias vedė koridorius (dromas); rūsiai dengti pusapskritimiais (Vasiurino pilkapis Tamanės pusiasalyje) ir netikraisiais (Valdovų pilkapis netoli Pantikapėjos, 4 a. pr. Kr.) skliautais. Miestai planuoti Graikijos ir Mažosios Azijos miestų pavyzdžiu; gyvenamieji namai buvo panašūs į graikų, taikytas dorėniškasis ir jonėniškasis orderiai.
Valdovų pilkapio rūsys (4 a. pr. Kr.) netoli Pantikapėjos
2972
Dailė
vaza iš Čortomlyko pilkapio (sidabras, 4 a. pr. Kr.)
Bosporo dailėje, kaip ir architektūroje, susipynė antikinio ir vietinio meno formos. Graikijos meno įtaka ypač ryški ankstyvuoju laikotarpiu, vėliau įsivyravo vietiniai bruožai. Pilkapiuose aptikta nemažai vietos, daugiausia – graikų amatininkų darbo dailės dirbinių: reljefais puoštų metalinių (auksinės šukos iš Solochos ir sidabrinė vaza iš Čortomlyko pilkapių, 4 a. pr. Kr. pradžia), mineraliniais dažais figūrinėmis ir ornamentinėmis kompozicijomis ištapytų keraminių indų, lininių ir vilnonių audinių. Plėtota skulptūra; išliko marmurinių (5–4 a. pr. Kr.) ir klintinių (3 a. pr. Kr.) reljefinių stelų. Dekoratyvinio pobūdžio ryškiaspalve sienų tapyba puošti laidojimo rūsiai. Kaltos monetos su dievų ir valdovų atvaizdais.
2972