Bòstono lietùviai
19 a. 9 dešimtmetyje Bostone ėmė kurtis lietuviai, daugiau jų atvyko po Japonijos–Rusijos karo (1904–05). Dauguma lietuvių gyveno Pietų Bostone, dirbo geležies, cukraus, virvių, kojinių, trąšų dirbtuvėse, siuvyklose. 1889 įkurta lietuvių Šv. Kazimiero šalpos draugija; 1902 ji surengė Susivienijimo lietuvių Amerikoje seimą, aukojo Lietuvos laisvės reikalams; 1907 suskilo į dvi organizacijas. Vėliau įkurtos Vytauto (1894–1944), Gedimino (1900 pertvarkyta į Susivienijimo lietuvių Amerikoje 43 kuopą), Kęstučio Lietuvos piliečių (1954 turėjo 1800 narių) draugijos. 1895 kunigas Juozas Žebrys leido Bostono lietuvišką laikraštį. 1895–1908 veikė lietuvių katalikų Šv. Kazimiero parapija (turėjo lietuvių vasaros mokyklą, mokėsi iki 1000 mokinių), 1904 įkurta Šv. Petro parapija, 1945 – parapijos mokykla (1954 mokėsi 520 mokinių, mokytojavo 14 lietuvių Nukryžiuotojo Jėzaus kongregacijos seserų). 19 a. pabaigoje įkurta evangelikų parapija. 1902 pastatytas pirmasis lietuviškas spektaklis – Keturakio Amerika pirtyje. 1904 Antano Žvingilo spaustuvėje pradėta spausdinti lietuviškas knygas.
1921 Bostone įvykusio Sandaros Seimo nariai (antroje eilėje antras iš kairės – kompozitorius M. Petrauskas; Kauno miesto muziejus)
M. Petrauskas (centre kairėje) su Gabijos draugijos choru ir solistais po operos Eglė žalčių karalienė premjeros Bostone 1924 (Kauno miesto muziejus)
1905 pradėtas leisti laikraštis Keleivis, 1915–51 ėjo Darbininkas; 1895–1947 Bostone buvo leidžiama 15 lietuviškų laikraščių. Lietuvių socialistų sąjungos kuopa (įkurta 1906) įsteigė teatro mėgėjų būrelį Žaibas, chorą Birutė, lietuvių kalbos mokyklą. 1914 M. Petrauskas suorganizavo Gabijos draugijos chorą (veikė iki 1953), 1924 pastatė operą Eglė žalčių karalienė (pirmoji Amerikos lietuviška opera). 1914–20 veikė lietuvių muzikos mokykla (1917 joje mokėsi apie 70 mokinių). 1916 Bostono lietuviai surengė Lietuvos dieną, per ją surinko 10 000 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių Lietuvai remti, 1938 – protesto mitingus prieš Lenkijos, 1940 – SSRS agresyvią politiką. Susikūrė lietuvių komitetas už nepriklausomą Lietuvą kovoti. 1939 atidarytas Lietuvos garbės konsulatas (veikė iki konsulo Antano Osvaldo Šalnos mirties 1971). 1949–51 Bostone įsikūrė apie 600 lietuvių. Po II pasaulinio karo veikė H. Kačinsko dramos studija. 1950 įkurtas Bostono lietuvių kultūros klubas 1954 turėjo daugiau kaip 80 narių (pirmininkais yra buvę B. Brazdžionis, F. Kirša, S. Santvaras).
1953 J. Kapočius įsteigė spaustuvę ir leidyklą, kurioje išleido Lietuvių enciklopediją. 20 a. antroje pusėje veikėALT, BALF, Amerikos lietuvių inžinierių ir architektų sąjungos, Lietuvos vyčių, Tėvynės mylėtojų draugijos, kitų Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių organizacijų skyriai.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę Bostone įsikūrė daugiau lietuvių. 21 a. 2 dešimtmetyje veikė Šv. Petro lietuvių parapija, Bostono lituanistinė mokykla (įkurta 1949; 2019 mokėsi 147 mokiniai, direktorė Gailutė Narkevičienė), JAV lietuvių bendruomenės Naujosios Anglijos apygardos Bostono apylinkė (2020 pirmininkė Estera Sunelaitė), kredito unija Taupa, Pietų Bostono lietuvių piliečių draugija, skautai, tautinių šokių grupė Sambūris, vaikų grupė Sambūrėlis, etnografiniai ansambliai Sodauto ir Dolija. Dauguma Bostono lietuvių renginių vyko Pietų Bostono lietuvių piliečių draugijos klubo patalpose.
1915 Bostone gyveno apie 15 000, 1920 – apie 9400, 1930 – 12 351 (iš jų 5869 gimę Lietuvoje), 1951 – apie 13 000 lietuvių.
-Bostonas