Boswortho mūšis (Bòzverto mšis; 1485 08 22), Baltosios ir Raudonosios rožių karų (1455–85) mūšis tarp Jorkų dinastijos Anglijos karaliaus Ričardo III ir Lankasterių pretendento į sostą Henriko Tiudoro (nuo 1457 – karalius Henrikas VII). Vyko prie Boswortho miestelio, apie 19 km į vakarus nuo Leicesterio. Ričardo III kariuomenei (apie 12 000 vyrų) užpuolus Henriko Tiudoro pajėgas (apie 5000 vyrų) mūšyje atsisakė dalyvauti karaliaus pakviesto Nortumbrijos erlo daliniai. Dar viena Ričardo III kariuomenės dalis (atokiau stovintys pavaldinio S. Beauforto kariai) netikėtai puolė karaliaus pajėgų dešinįjį sparną. Jorkų šalininkai buvo išsklaidyti. Ričardas III žuvo. Rožių karai baigėsi. Soste įsitvirtino Tiudorai. Pasak britų istoriografijos, baigėsi viduriniai amžiai ir prasidėjo naujieji laikai.
Boswortho mūšio memorialas (Sutton Cheney, Lesteršyras, 2010; kairėje už saulės laikrodžio – simbolinis Henriko Tiudoro sostas)