botkočio geležiniai apkaustai iš Žąsino kapinyno
botãgas, įnagis gyvuliams varyti.
Lietuvoje botagai yra ilgieji ir trumpieji (vytinis, rimbas). Ilgieji botagai susideda iš medinio botkočio ir prie jo pritvirtintos stamantrios virvelės arba odos rėžio su mazgu gale, kartais pririšta geležėle. Vytinio kotas supintas iš vytelių arba lanksčių medelio skelčių, rimbo (bizūno) – padarytas iš stirnos, kiškio kojos ar medžio (40–50 centimetrų ilgio); abu turi šmaikščiąją dalį. Su ilgaisiais botagais ganomi gyvuliai ir raginami arkliai (dirbant), trumpieji dažniausiai naudojami jojant.
9–11 amžių kapinynuose ir pilkapynuose randama botago dalių – geležinių (apie 30 centimetrų ilgio), su pastorėjimu ties viduriu, ir medinių (buvo apie 50 centimetrų ilgio) botkočių su geležiniais apkaustais. Žinomi ir simboliniai botagai (greičiausiai raitelių būrio vyresniųjų atributas). Jo viršuje įverta grandis su geležiniais apkalais (vienam–trims odiniams rimbams įverti) ir keli U pavidalo kabučiai. Tikėta, kad botago geležinių detalių skambesys atbaido piktąsias jėgas.
1995
2250
vytinis; rimbas; bizūnas; botkotis