botãnika Lietuvojè. Lietuvos augalai pirmą kartą paminėti 1721 G. Rzączynskio veikale. G. E. Gilibert’as pirmasis aprašė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės florą (Lietuvos floros metmenys / Flora Litvanica inchoata 5 d. 1781–82), įsteigė Vilniuje botanikos sodą.
J. A. Pabrėža parašė pirmąjį veikalą lietuvių kalba Botanika arba Taislius auguminis (1843; Lietuvos švietimo istorijos muziejus)
Daug nuveikė S. B. Jundzilas – tyrė Vilniaus, Lydos, Gardino apylinkės augalus, išleido Lietuvos D. Kunigaikštystės provincijoje augančių augalų aprašymą (Opisanie roślin w prowincyi W. Lięstwa Litewskiego naturalnie rosnących 1791), Taikomoji botanika (Botanika stosowana 1799). Duomenų apie Lietuvos florą paskelbė J. Jundzilas, J. F. Volfgangas, S. B. Gorskis, W. Beseris, J. Fedoravičius. Žemaitijos florą tyrė ir pirmąjį veikalą lietuvių kalba Botanika arba Taislius auguminis (1843) parašė J. A. Pabrėža. Augalai tirti Vilniaus universiteto (VU) Gamtos mokslų katedroje ir botanikos sode. Uždarius universitetą (1832) tyrimai susilpnėjo, bet nenutrūko. Lietuvos augaliją 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje tyrė ir duomenis skelbė K. Drymmeris, B. Hryniewieckis, E. Jančevskis, K. Lapčinskis. Lotyniškų terminų lietuviškus atitikmenis kūrė L. Ivinskis, P. Matulionis, J. A. Pabrėža.
Po I pasaulinio karo botanikos centrais tapo Lietuvos universitetas, Žemės ūkio akademija (Dotnuvoje), VU, t. p. Kauno ir Vilniaus botanikos sodai. Tirta Nemuno ir jo krantų flora (P. Matulionis, L. Vailionis), Lietuvos pajūrio, Metelio ežeryno augalija (K. Regelis), Kauno ir Ukmergės apylinkių aukštesniųjų augalų flora (J. Kuprevičius), pelkių augalija (K. Brundza, E. Purvinas), samanos ir grybai (A. Minkevičius). Pradėti augalų fiziologiniai tyrimai (J. Dagys, L. Vailionis). Parengta vadovėlių ir mokymo priemonių aukštosioms mokykloms. Išleistas Lietuviškas botanikos žodynas (d. 1 1938). Vilniaus krašto aukštesniuosius augalus tyrė J. Mowszowiczius, J. Sokołowska‑Rutkowska, žemesniuosius augalus ir grybus – K. Proszinskis, P. Wiszniewskis.
Po II pasaulinio karo teoriniai ir praktiniai botanikos tyrimai atliekami Botanikos institute (iki 1959 Biologijos institutas), VU, Vilniaus pedagoginiame institute, Lietuvos žemės ūkio akademijoje, Žemdirbystės ir Miškų ūkio institutuose. Tiriamojo darbo pagrindinės kryptys: rūšies ir fitocenozių funkcionavimo bei produktyvumo dėsningumai, racionalus jų panaudojimas, fiziologinių ir biocheminių tyrimų taikymas augalininkystėje. Kompleksiškai ištirtos Nemuno ir kitų upių užliejamosios pievos (K. Brundza, J. Balevičienė, M. Natkevičaitė‑Ivanauskienė, A. Tučienė, B. Kizienė). Parengtos priemonės kultūrinėms pievoms ir ganykloms gerinti (J. Tonkūnas, L. Kadžiulis). Ištirtos pelkių augalijos bendrijos, jų floristinė sudėtis (J. Balevičienė, E. Purvinas, A. Seibutis), pievų ir pelkių samanos (A. Minkevičius, J. Pipinys, I. Jukonienė).
Lietuviškas botanikos žodynas (dalis 1 1938), kurį sudarė Botanikos žodyno komisija, vadovaujama L. Vailionio
Vaistinių augalų aklimatizaciją vykdė K. Grybauskas, S. Gudanavičius, E. Kanopka, E. Šimkūnaitė, jų sukultūrinimą tyrė J. Vaičiūnienė, Juozas Jaskonis, A. P. Peseckienė, J. Juknevičienė, L. Penkauskienė. Ištirtos vaistinių augalų (daugiau kaip 50 rūšių) gydomosios savybės (K. Jankevičius, J. Valavičius), jų taikymas vėžiui gydyti.
Lietuvos upių, ežerų ir Kuršių marių augalijos tyrimus atliko P. Snarskis, V. Galinis, I. Šarkinienė, A. Minkevičius, J. Pipinys. Fitoplanktono ir makrofitų rūšinę sudėtį tiria G. Jankavičiūtė, J. Kavaliauskienė, J. Kasperovičienė, I. Trainauskaitė, produkcijos procesus – A. Antanynienė, S. Budrienė, A. Krevš, G. Šlapkauskaitė, R. Šulijienė, savaiminį vandens apsivalymą – A. Baranauskienė, K. Jankevičius, A. Kučinskienė, R. Paškauskas. Dirvožemyje vyraujančius mikrodumblius susistemino Č. Pocienė.
Adventyvinius augalus tyrė Z. Gudžinskas, papartinius – J. R. Naujalis. Rizologinius augalų tyrimus atliko N. Lapinskienė. Išleistas P. Snarskio Vadovas Lietuvos TSR augalams pažinti (1948 21954 31968), A. Lekavičiaus Vadovas augalams pažinti (1989), 6 t. Veikalas Lietuvos TSR flora (1959–80, LSSR valstybinė premija 1965), Baltijos šalių flora (3 t., 1992–2002). Pradėtas leisti veikalas Lietuvos augalija (Pievos, 1998). Kuriami ir tobulinami lietuviški botanikos terminai, išleistas Botanikos terminų žodynas (1965) ir Botanikos vardų žodynas (1998).
Sukaupti duomenys apie retąsias augalų rūšis (K. Balevičius, R. Jankevičienė, Ž. M. Lazdauskaitė, A. Lekavičius, A. Stancevičius). Išleista Lietuvos TSR raudonoji knyga (1981), Lietuvos Raudonoji knyga (1992), Europinės svarbos buveinės Lietuvoje (2001). Lietuvos miškų augalus aprašė S. Karazija, R. Murkaitė, introdukuotus medžius ir krūmus inventorizavo M. Lukaitienė, E. Navys, L. Čibiras, V. Raškauskas. Atlikti dendroklimatochronologiniai tyrimai (T. Bitvinskas, J. Karpavičius). Botanines kraštovaizdžio formavimo ir apsaugos problemas nagrinėja K. Ėringis, T. Bumblauskis, A. R. Budriūnas, R. Pakalnis, D. Lygis, dekoratyvinių augalų introdukciją ir aklimatizaciją – A. Baliūnienė, D. J. Dainauskaitė. Pirmąją gėlininkystės knygą lietuvių kalba Gėlių auginimas (1955) parašė O. Skeivienė. Ištirti aliejiniai augalai (A. Morkūnas), introdukuoti vaisiniai (A. Urbonas), vitamininiai (Z. Butkienė, V. A. Butkus, Z. Bandzaitienė) augalai, introdukuoti ir vietiniai tanidiniai augalai (P. Mikšionis, J. Pipinys, D. Smaliukas), pašariniai perspektyvūs augalai (V. Marčiulionis, A. Vitkus).
Susisteminti valgomieji ir nuodingieji grybai (A. Minkevičius, J. Mazelaitis, V. K. Urbonas, A. Gricius, E. Kutorga, A. Matelis, S. Karosienė). Išanalizuoti rizosferos, biologinę koroziją sukeliantys mikromicetai (A. Lugauskas, L. Kalėdienė, J. Repečkienė, R. Varnaitė). Ištirta parazitinė kultūrinių augalų mikroflora (M. Strukčinskas, O. Špokauskienė, R. Žuklienė, L. Žuklys), Baltijos šalių kūliečiai ir rūdiniai grybai (A. Minkevičius, M. Ignatavičiūtė, B. Namajūnas), peronosporiniai (S. Stanevičienė), fitobakterijų (E. Baltrušaitienė, I. Puipienė), fitovirusų ir mikoplazmų sukeliamos ligos (Z. Stasevičius, J. B. Staniulis, M. Navalinskienė, I. Zitikaitė). Buvo atliekami kerpių floros tyrimai (A. Minkevičius, T. Rudzinskaitė, J. Motiejūnaitė).
Įrodyta vitaminų, auksinų poveikis žemės ūkio augalų derliui (J. Dagys, A. P. Bluzmanas, J. Gruodienė), mikroelementų, herbicidų – augalų augimui, medžiagų apykaitai ir derliui (B. Baginskas, S. Stašauskaitė, V. Mališauskienė, V. Vonsavičienė), fitohormonų (natyvinių ir sintetinių) funkcijos augimo procesuose (A. Merkys, N. Anisimovienė, J. Darginavičienė-Marcijonaitė, L. Novickienė, A. Marčiukaitis, L. Miliuvienė, E. Savičienė). Įvertinta gravitacijos reikšmė augalų ontogenezei (A. Merkys, R. Laurinavičius, A. Jarošius, D. Raklevičienė).
Kuriami eksperimentinės mutagenezės metodai produktyviems žemės ūkio augalams gauti (V. Rančelis, L. Balčiūnienė, J. Šukienė). Atliekamas pašarinių augalų selekcinis vertinimas (A. Sliesaravičius, S. Nekrašas), tarprūšinė somatinė hibridizacija (J. Proscevičius, N. Tiunaitienė). Įrodyta DNR pažaidų atkūrimo eiga augaluose (K. G. Cieminis), daugybinis mutabilumas (D. Čitavičius), morfologiniai, fiziologiniai ir genetiniai adaptacijos reiškiniai (E. Lekevičius).
Botanikos darbai 1922–40 publikuoti Vytauto Didžiojo universiteto (iki 1930 Lietuvos universitetas) Matematikos‑gamtos fakulteto, nuo 1940 – VU leidiniuose, 1951–58 Biologijos instituto leidiniuose, nuo 1961 publikuojami aukštųjų m‑lų tęstiniame leidinyje Biologija, Lietuvos mokslų akademijos C serijos darbuose, nuo 1989 – žurnaluose Biologija, Ekologija, nuo 1995 – Botanica Lithuanica.
2544
-botanika