botãnikos sõdas, mokslo įstaiga, auginanti ir tirianti augalus, eksponuojanti juos, propaguojanti botanikos žinias. Ieško naudingų augalų, juos introdukuoja, aklimatizuoja arba kultūrina.
Botanikos sodų paskirtis – saugoti dokumentuotas gyvų augalų kolekcijas, skirtas moksliniams tyrimams, išsaugojimui, eksponavimui ir švietimui, nors tai priklauso nuo turimų išteklių ir specialių interesų, kurių siekiama kiekviename konkrečiame sode. Svarbiausias tyrimo ir eksponavimo objektas – įvairių kraštų gyvų augalų kolekcijos, auginamos lauke ir oranžerijose (šildomose patalpose). Botanikos sodai dažnai priklauso universitetams ar kitoms mokslinėms tyrimų organizacijoms. Daugelis botanikos sodų turi gėlininkystės, augalų genetikos, dendrologijos, vaistinių, vienamečių, daugiamečių augalų skyrius. Juose augalai išdėstomi dažniausiai pagal geografinį arba sistematinį principą. 2022 pasaulyje maždaug 150 šalių (daugiausia vidutinio klimato regionuose) buvo apie 1800 botanikos sodų ir arboretumų, iš kurių apie 550 yra Europoje (iš jų 150 Rusijoje), 200 Šiaurės Amerikoje ir nemažai Rytų Azijoje. Visi šie botanikos sodai kasmet pritraukia apie 300 mln. lankytojų.
Chelsea botanikos sodas Londone (įkurtas 1673)
Botanikos sodų tinklas
Tarptautinė botanikos sodų asociacija (angl. The International Association of Botanic Gardens) buvo įkurta 1954 kaip pasaulinė organizacija, priklausanti Tarptautinei biologijos mokslų sąjungai (angl. The International Union of Biological Sciences). Veiklą koordinuoja ir Tarptautinė botanikos sodų išsaugojimo organizacija (angl. Botanic Gardens Conservation International, BGCI), kurios tikslas – sutelkti botanikos sodus ir įtraukti partnerius į augalų įvairovės išsaugojimą žmonių ir planetos gerovei. BGCI turi daugiau kaip 700 narių (daugiausia botanikos sodų) 118 šalių ir aktyviai remia Pasaulinę augalų išsaugojimo strategiją (angl. The Global Strategy for Plant Conservation), rengdama įvairius išteklius ir leidinius, organizuodama tarptautines konferencijas ir išsaugojimo programas. Bendradarbiaujama ir regioniniu lygmeniu.
Augalų išsaugojimas
20 a. 7 dešimtmetyje botanikos sodai ėmė orientuotis į augalų išsaugojimą. 1987 Tarptautinė gamtos apsaugos sąjunga įsteigė Botanikos sodų apsaugos sekretoriatą, kurio tikslas buvo koordinuoti viso pasaulio botanikos sodų pastangas išsaugoti augalus. Botanikos sodų apsaugos sekretoriatas tvarko retų ir nykstančių augalų rūšių, esančių botanikos sodų gyvosiose kolekcijose, duomenų bazę. Daugelis sodų turi ex situ išsaugojimo kolekcijas, kuriose saugomi genetiniai pokyčiai. Tai gali būti sėklos, išdžiovintos ir laikomos žemoje temperatūroje, arba audinių kultūros (pvz., Kew Tūkstantmečio sėklų bankas); gyvi augalai, įskaitant tuos, kurie turi išskirtinę sodininkystės, istorinę ar mokslinę reikšmę (pvz., esantys Jungtinės Karalystės nacionalinėje augalų kolekcijoje); arba tvarkomos ir saugomos natūralios augmenijos teritorijos. Dažnai kolekcijos laikomos ir auginamos siekiant jas vėl introdukuoti jų pirminėe buveinese.
Istorija
Botanikos sodo, kaip institucijos, ištakos siekia senovės Kiniją ir daugelį Viduržemio jūros regiono šalių. Dažnai tai buvo vaismedžių, daržovių ir vaistažolių, naudojamų maistui ir to meto vaistams gaminti, auginimo centrai. Atradus spaudą, pradėta plačiau platinti šimtmečius gyvuojančius rankraščius apie augalus, kurie paskatino aprašomųjų veikalų leidybą. Savo ruožtu žolininkai ir jų žinynai paskatino botanikos sodų steigimą. 16 a. pabaigoje Europoje buvo 5 tokie sodai, 20 a. viduryje – keli šimtai.
Padujos botanikos sodas (16 a., Italija)
Pirmieji botanikos sodai buvo įkurti Italijoje, Pizoje (1543) ir Paduvoje (1545). Iš pradžių tokie sodai buvo siejami su universitetų medicinos mokyklomis. Medicinos profesoriai tuo metu daugiausia buvo botanikai, o jų sodai buvo skirti studentams mokyti ir augalams auginti bei vaistams gaminti. Tačiau jie buvo naudojami ir kitiems tikslams. Pavyzdžiui, garsus 16 a. botanikas Carolus Clusius (Nyderlandai) botanikos sode surinko didelę žydinčių svogūnėlių kolekciją, kuri tapo olandiškų svogūnėlių pramonės pradžia. 18–19 a. susiformavo botanikos mokslas, o daugelis svarbių to meto botanikų buvo to meto botanikos sodų direktoriai. Nuo to laiko klasikinis botanikos sodas, kaip mokomasis ir medicininis sodas, sunyko, jį pakeitė sodai, skirti daugiausia įvairiems augalams bei ypatingos svarbos augalų grupėms eksponuoti.
Didesnės gyvų augalų kolekcijos yra didžiulis šaltinis, reikalingas profesionaliems mokslininkams, tačiau dar svarbiau yra tai, kad jos suteikia plačiajai visuomenei galimybę daugiau sužinoti apie augalus ir jų auginimo būdus. Kai kuriuose soduose kasmet rengiamos įvairios edukacinės veiklos apie augalus ir jų auginimą, skirtos tiek suaugusiesiems, tiek vaikams. Istoriškai botanikos sodai keisdavosi augalais skelbdami sėklų sąrašus (18 a. jie buvo vadinami lotyniškai – Indices Seminae). Tai buvo būdas botanikos sodams keistis tiek augalais, tiek informacija; ši sistema yra išlikusi iki šių dienų. 19–20 a. atsirado specializuotų ir eklektiškų kolekcijų, rodančių daugelį sodininkystės ir botanikos aspektų, derinys. Nuo 2012 kasmet gegužės 18 dieną visose pasaulio šalyse minima Tarptautinė žavėjimosi augalais diena. Šventę inicijavo Europos augalų tyrimų organizacija (angl. European Plant Science Organization, EPSO). Ši diena skirta Žemėje augančioms augalų rūšims pagerbti.
Vienos universiteto botanikos sodas
1
Botanikos sodai Lietuvoje
2022 Lietuvoje buvo šie botanikos sodai: Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas, Klaipėdos universiteto botanikos sodas, Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos botanikos sodas, Vilniaus universiteto botanikos sodas. Jie supažindina visuomenę su augalų rūšimis, siekia parodyti augalų tyrimų svarbą žemės ūkiui, maisto pramonei, aplinkos apsaugai, sodininkystei, miškininkystei ir ne maisto produktų pramonės – popieriaus, medienos, chemijos, energetikos ir farmacijos – produkcijai.
sodai prie įlankos Singapūre (2015)
botanikos sodas The Eden Project Kornvalyje (Didžioji Britanija, 2008; projektas architektūrinės bendrovės Grimshaw Architects)
Madrido karališkasis botanikos sodas Ispanijoje (2007; centre C. von Linné paminklas, architektas José María Rubio Escudero, 1859)