Botsvãnos istòrija
Ikikolonijinis ir kolonijinis laikotarpiai
Dabartinės Botsvanos teritorijoje pirmieji gyventojai (medžiotojai bušmėnai) tikriausiai apsigyveno pirmame tūkstantmetyje prieš Kristų. 7 a. po Kr. juos į Kalahario dykumą (čia bušmėnai gyvena iki šiol) išstūmė tsvanų (bečuanų) gentys. 1801 iš Didžiosios Britanijos atvyko pirmieji misionieriai. Nuo 1835 iš Kaapo kolonijos (dabar Pietų Afrikos Respublikos pietinė dalis) traukėsi ir tsvanų žemes ėmė grobti būrai. 1867 tsvanų genties bamangvatų teritorijoje radus aukso sustiprėjo britų ekspansija. 1885 kraštas tapo Didžiosios Britanijos protektoratu ir buvo pavadintas Bečuanalandu (iki 1965 administracinis centras – Mafekingas). Gentinė visuomenės organizacija išliko nepakitusi, tačiau genčių vadai tapo priklausomi nuo britų kolonijinės administracijos.
Tsodilo uolų piešiniai (Šiaurės Vakarų Botsvana)
Po II pasaulinio karo sustiprėjo nacionalinio išsivadavimo judėjimas. 1965 Bečuanalandui suteikta savivalda, sostine tapo Gaboronas. Rinkimus į Įstatymų leidžiamąjį susirinkimą (paskelbus nepriklausomybę pavadintas Nacionaliniu Susirinkimu) 1965 laimėjo nepriklausomybės siekusi Bečuanalando (nuo 1966 Botsvanos) demokratų partija (įkurta 1962). Vyriausybės vadovu tapo šios partijos lyderis bamangvatų genties vadas S. Khama.
Nepriklausomybės laikotarpis
1966 09 30 Bečuanalandas paskelbtas nepriklausoma Botsvanos Respublika (Tautų Sandraugos nare). 1966–80 Botsvanos prezidentas ir vyriausybės vadovas S. Khama, 1980–98 – Q. K. J. Masire (Botsvanos demokratų partijos atstovas). Botsvana ekonomiškai priklausė nuo Pietų Afrikos Respublikos, su ja buvo sudariusi valiutos ir muitų sąjungą, tačiau nuo 8 dešimtmečio smerkė apartheidą, rėmė nacionalinio išsivadavimo kovą Pietų Afrikos Respublikoje ir jos okupuotoje Namibijoje. 1984 dėl Pietų Afrikos Respublikos reikalavimo pasirašyti nepuolimo paktą (tikslas – uždrausti Botsvanai remti Afrikos nacionalinio kongreso partizanus) kilo Pietų Afrikos Respublikos ir Botsvanos santykių krizė. Tarpusavio nesutarimai baigti 1994 (žlugus apartheidui Pietų Afrikos Respublikoje). 1995 dėl nedarbo, kitų socialinių problemų vyko demonstracijos ir maištai Mochudi ir Gaborone (nuslopinti karine jėga). 1998–2008 prezidentu buvo Festusas Mogae, 2008–18 – Ianas Khama; šiam atsistatydinus 2018 04 prezidentu tapo (2019 išrinktas) Mokgweetsi Masisi (visi – Botsvanos demokratų partijos veikėjai). 1999, 2004, 2009, 2014 ir 2019 rinkimus į Nacionalinį Susirinkimą laimėjo Botsvanos demokratų partija.
Botsvana priklauso demokratiškiausių, stabiliausių ir labiausiai pasiturinčių Afrikos valstybių grupei, bet prezidentas Mokgweetsi Masisi kaltinamas tam tikru autoritarizmu (demokratijos ribojimai daugiausia susiję su COVID‑19 pandemija); 2019 jis legalizavo savo pirmtako uždraustą dramblių medžioklę.
Jungtinių Tautų (1966), Afrikos Sąjungos (1966), Pietų Afrikos plėtros bendrijos (1992) narė.
Botsvanos konstitucinė santvarka
Botsvanos partijos ir profsąjungos