Boulle’io baldai (Bùlio badai), Boulle’io stilius (Bùlio stlius), baroko stiliaus baldai, 17 a. antroje pusėje–18 a. viduryje gaminti A. Ch. Boulle’io. Baldai dažniausiai buvo iš juodmedžio, masyvūs, paprasto neįmantraus silueto su itin puošniu marketri dekoru (šią techniką A. Ch. Boulle’is ypač ištobulino).
A. Ch. Boulle’io darbo komoda (riešutmedis, juodmedis, žalvaris, vėžlena, paauksuota bronza, apie 1710–20, Metropolitano meno muziejus Niujorke)
Puošybai naudota cizeliuota ir auksuota bronza, varis, alavas, dramblio kaulas, vėžlena, perlamutras, brangmedis. Iš jų išpjaustinėtas preciziškas augalinis, gyvūninis ar net antropomorfinis ornamentas buvo komponuojamas pozityviniu ir negatyviniu principu: dviejose vienodo storio, bet skirtingų medžiagų (pvz., vėžlenos ir bronzos) plokštelėse išpjaustomas tas pats raštas, inkrustuojamas ir tomis plokštelėmis pakaitomis dengiamas baldas (gaunamas, pvz., vėžlenos ornamentas bronzoje – pozityvinis vaizdas, kitu atveju bronzos ornamentas vėžlenoje – negatyvinis vaizdas). Ornamentus kūrė A. Ch. Boulle’is, dailininkai Jeanas Berainas, Robertʼas de Cotte’as. Baldų formos ilgainiui darėsi įmantresnės – rokokinės (rokokas). Boulle’io baldais vadinami ir vėlesnių laikų (18–19 a.) panašios stilistikos baldai su gausia marketri puošyba. Geriausi Boulle’io baldų pavyzdžiai, ypač A. Ch. Boulle’io darbo, saugomi Luvre (Paryžius), Versalyje, Fontainebleau, Cluny muziejuose, Viktorijos ir Alberto muziejuje ir Velso kolekcijoje Londone.
2972