Bouvines’o mūšis (Buvno mšis) įvyko 1214 07 27 tarp Prancūzijos karaliaus Pilypo II Augusto ir jungtinės Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Otono IV, Prancūzijos vasalų – Flandrijos grafo Ferdinando bei Boulogne’s grafo Renaldo Damartiniečio kariuomenių. Antiprancūziška koalicija siekė pasidalyti Prancūziją (dar vienas koalicijos dalyvis Anglijos karalius Jonas Bežemis norėjo susigrąžinti Plantagenetų žemes: Normandiją, Meną, Anžu, Otonas IV ir Flandrijos bei Boulogne’s grafai – atplėšti Šiaurės Prancūziją). Pilypas II Augustas prie La Roche-aux-Moines’o (netoli Angers) 1214 07 02 nugalėjo Joną Bežemį ir pasuko į šiaurę. Flandrijoje, pelkėtoje lygumoje tarp Bouvines’o miestelio (netoli Lille’io) ir Tournai, sunkioji prancūzų riterių kavalerija sumušė sąjungininkus (mūšyje iš abiejų pusių dalyvavo apie 30 000 žmonių, iš jų – 5000 riterių). Ferdinandas ir Renaldas buvo sugauti ir uždaryti į kalėjimą. Bouvines’o mūšis turėjo didelę tarptautinę reikšmę. Anglijoje sustiprėjo baronų opozicija (1215 jie gavo Didžiąją laisvių chartiją), gerokai susilpnėjo Otono IV valdžia. Pilypas II Augustas sustiprino įtaką Vakarų Prancūzijoje.
Bouvines’o mūšis (litografija iš žurnalo Le Magasin Pittoresque, 1844)
2271