Boyne mūšis

Boyne mūšis (Bòinės mšis), mūšis tarp nuversto Anglijos karaliaus Jokūbo II Stiuarto katalikų ir naujojo karaliaus Vilhelmo III Oraniečio protestantų kariuomenių. Vyko 1690 06 11 apie 60 km į šiaurę nuo Dublino, prie Droghedos uosto. 1688 nuverstas Jokūbas II, siekdamas atgauti sostą, sutelkė prancūzų ir neapmokytų airių pėstininkų dalinius bei reguliariąją Airijos kavaleriją (iš viso apie 21 000 žm.) pietiniame Boynės upės krante. Vilhelmo III Oraniečio kariuomenė (apie 35 000 britų, olandų, protestantų airių, danų, vokiečių ir hugenotų) persikėlė iš šiaurinio Boynės upės kranto ir katalikų kariuomenę sutriuškino. Mūšyje žuvo vyriausiasis Vilhelmo III Oraniečio kariuomenės vadas maršalas F. Schombergas. Jokūbas II pabėgo į Dubliną, vėliau – į Prancūziją. Boyneʼs mūšio pergalę kasmet 06 12 švenčia Oranžistų ordinas (Šiaurės Airija).