Brabántas (Brabant), istorinė sritis dabartinėje Belgijoje ir Nyderlanduose.
Nuo 6 a. pr. Kr. gyveno keltų gentys, kurias 59–56 pr. Kr. nukariavo romėnai, 5 a. – frankai. Nuo 843 Lotaringijos dalis, 966 tapo Šventosios Romos imperijos dalimi. Žemutinės Lotaringijos feodalinio susiskaldymo laikotarpiu Leuveno grafų (nuo 1190 Brabanto hercogų) palikuoniai 1283 prisijungė Limburgo kunigaikštystę. Kilus Flandrijos grafų įsiveržimo grėsmei 1390 Jono III Brabantiečio duktė Joana perdavė teises į Brabantą Burgundijos hercogui Pilypui II Drąsiajam.
Burgundijos dinastijai pasibaigus (1477) Brabantas atiteko Habsburgams. Per Nyderlandų nepriklausomybės karą suskilo: didesnė Pietų Brabanto dalis liko Ispanijos Habsburgų valdžioje (nuo 1830 Brabanto ir Antverpeno provincijos, Belgija), Šiaurės Brabantas atiteko Nyderlandams (nuo 1814 Šiaurės Brabanto provincija).
Nuo 1840 Brabanto hercogo titulas suteikiamas Belgijos karaliaus vyriausiajam sūnui. Belgijos Brabantas 1993 padalytas į Flamandų Brabanto ir Valonų Brabanto provincijas.
283