brachiãcija (lot. brachium – ranka), specializuota gibonų, orangutanų ir vorinių beždžionių judėsena medžiuose. Gyvūnas, kabindamasis viena priekine galūne į šaką, švytuokliškai meta kūną pirmyn ir ten įsikimba kita. Tada pirmąja priekine galūne paleidžia šaką, kūnas juda pirmyn. Liemuo pasisuka, ir laisva pirmąja priekine galūne griebia toliau priekyje esančią šaką. Brachiacija būdinga griaučių adaptacija. Išorinis požymis – ilgos priekinės galūnės. Itin specializuotų gyvūnų nykščiai sunykę ar pasislinkę į šoną nuo delno, kad greitai stveriantis šakos netrukdytų. Koatos iš kabiauodegių beždžionių šeimos kabinasi ne tik visomis keturiomis galūnėmis, bet ir kabia uodega. Brachiacija leidžia judėti plonomis medžių šakomis, kadangi nereikia išlaikyti pusiausvyros, o masę galima paskirstyti tarp kelių plonų šakų.
siamango (Hylobates syndactylus) brachiacija
2586