Braggo sąlyga

difragavusių rentgeno spindulių eiga kristale: K – krintantis pluoštas, A – atspindėtas pluoštas

Braggo sąlyga (Brãgo slyga), sąlyga nusako interferencijos maksimumų susidarymo, kai rentgeno spinduliai difraguoja nuo kristalo, galimas kryptis. Kristalas yra natūrali rentgeno spindulių difrakcijos gardelė, nes atstumai tarp sklaidomųjų centrų (atomų) yra beveik lygūs rentgeno spindulių bangos ilgiui λ (apie 1 Å = 10^–8 cm). Interferencijos maksimumai susidaro tik tomis kryptimis, kuriomis visos nuo plokštumos atspindėtos bangos yra vienodos fazės, t. y. jų krypties kampas 2θ turi tenkinti Braggo sąlygą: 2d · sinθ = mλ; čia d – atstumas tarp dviejų gretimų atominių plokštumų, m – sveikasis teigiamas skaičius (vadinamas atspindžio eile). Braggo sąlyga galioja ir gama spinduliuotės, elektronų bei neutronų difrakcijai. Braggo sąlyga naudojama rentgenografijoje, rentgeninėje spektroskopijoje.

1913 Braggo sąlygą suformulavo W. L. Braggas.