brahmanzmas, hinduizmo etapas nuo Vedų laikotarpio pabaigos (9–8 a. pr. Kr.) iki klasikinio hinduizmo susiformavimo (apie 5 amžių). Brahmanizme sumažėjo Vedų dievų Indros, Rudros, Agnio, Sūrjos kulto reikšmė. Dharmašastrose, upanišadose buvo plėtojamos religinės filosofinės idėjos apie individualios sielos (atmano) ir Brahmano tapatumą, karmą ir sielų persikėlimą. Visuomeniniame gyvenime svarbiausia tapo kastų (luomų) sistema, kurioje aukščiausią ritualinį statusą turėjo brahmanai (šventikai). Sukurtas mokymas varnašrama dharma, kuris reglamentavo brahmanų, kšatrijų (karių), vaišijų (žemdirbių ir amatininkų) ir šudrų (tarnų) pareigas, tikslus, gyvenimo tarpsnius. Kaip pasipriešinimas brahmanų įsigalėjimui formavosi budizmas, džainizmas, išpopuliarėjo epų Mahabharata, Ramajana ir Puranų mitologija, plito dievų Šivos, Višnaus (jo avatarų Ramos ir Krišnos), deivių Kali (Durgos), Lakšmės kultas.
2271