Brandenburg (Brándenburgas), Brandenburg an der Havel (Brándenburgas prie Hãfelio), miestas Vokietijos šiaurės rytuose, Brandenburgo žemėje, į vakarus nuo Berlyno, abipus Havelio upės.
72 500 gyventojų (2021). Upių uostas; Elbės–Havelio kanalas jungia jį su Elbe ir Vidurio Vokietijos kanalu. Pro Brandenburgą eina Berlyno–Hannoverio geležinkelis ir plentas. Juodoji metalurgija, metalo apdirbimas (valcavimas), traktorių, automobilių, dviračių, statybinių medžiagų gamyba. Upių laivų statykla. Tekstilės, siuvimo, odos, maisto pramonė, žaislų gamyba. Teatras. Muziejai.
Architektūra
Senoji rotušė Brandenburge (14 a.)
Miestą sudaro trys dalys: senamiestis, naujamiestis ir Katedros sala Havelio upėje. Senamiestyje – senoji rotušė (14 a.), romaninė Šv. Mikalojaus (1200) ir romaninė gotikinė Šv. Gothardo (pradėta 1456) bažnyčios. Naujamiestyje: naujoji rotušė (15 a.), Kurfiursto rūmai (16 a.) ir vėlyvosios gotikos Šv. Kotrynos bažnyčia (1401–34, statytojas H. Brunsbergas). Katedros saloje – vėlyvojo romaninio stiliaus katedra (1200–35, perstatyta 15 amžiuje).
Istorija
Pirmo tūkstantmečio antroje pusėje vakarų slavų hevelijų genties svarbiausias miestas Braniboras (Brena). 928 jį nukariavo Vokietijos karalius Henrikas I. Nuo 948 (su pertraukomis) vyskupo rezidencija. 983 miestą vėl užėmė hevelijai. Iš jų bevaikio kunigaikščio Pribislavo‑Henriko Brandenburgą paveldėjo vokiečių Askanijų giminės markgrafas Albrechtas Lokys; Brandenburgas tapo 1150 įkurtos Brandenburgo markgrafystės centru.
1356 Brandenburgo markgrafas gavo Šv. Romos imperatoriaus rinkiko (kurfiursto) teises (Brandenburgo kurfiurstystė). Per Trisdešimties metų karą (1618–48) Brandenburgas labai nukentėjo. Nuo 1701 priklausė Prūsijos karalystei. 1949–90 priklausė Vokietijos Demokratinei Respublikai.
2271