Brándenburgo kurfiurstỹstė, Brándenburgo elektorãtas, istorinis darinys ir valstybė. Susikūrė 14 a. viduryje iš Brandenburgo markos (įkurtos 12 a. viduryje riterių vokiečių 1150 užkariautose Palabio slavų žemėse), virtusios markgrafyste. Centras Braniboras, vėliau pavadintas Brandenburgu.
Kurfiurstystę valdė markgrafai, 1356 jie gavo kurfiurstro teises. 1415 įsigalėjo Hohencolernų dinastija. Nuo 1486 kurfiurstas rezidavo Berlyne. 1539 krašte vietoj katalikybės buvo įvestas evangelikų liuteronų tikėjimas. Iki 1618 kurfiurstystės plotas buvo apie 39 500 km2.
Mirus Prūsijos valdovui Albrechtui Frydrichui (valdė 1568–1618), baigėsi jos valdovų Hohencolernų Ansbacho linijos, kilusios iš Brandenburgo, dinastija; Brandenburgo kurfiurstystė asmenine unija 1618 buvo sujungta su Prūsijos kunigaikštyste (plotas apie 36 000 km2) į Brandenburgo ir Prūsijos valstybę. Jos sostine tapo Karaliaučius. Valdovai kaip Prūsijos kunigaikščiai buvo Lenkijos karaliaus lenininkai (iki 1660), o kaip kurfiurstai – Šventosios Romos imperijos (Vokietijos) imperatoriaus lenininkai (iki 1806). 1660 sostinė perkelta į Berlyną. Jungtinėje valstybėje sumažėjo santykinė Mažosios Lietuvos lietuvių (lietuvininkų) ir prūsų dalis, pablogėjo jų socialinė, ekonominė ir tautinė padėtis.
Brandenburgas ir Prūsija 1701 tapo Prūsijos karalyste. Ilgainiui Brandenburgo kurfiurstystė virto vienu Vokietijos administracinių teritorinių vienetų – Brandenburgo žeme.
L: L. Tümpel Entstehung des brandenburgisch-preussischen Einheitsstaates im Zeitalter des Absoliutismus (1609–1806) Breslau 1915; J. Schultze Die Mark Brandenburg 5 Bde 1961–69; Mark Brandenburg Berlin 1991.
415