Brandenburgo pilis

Brándenburgo pils, Vokiečių ordino pilis Prūsijoje. Buvo Notangos žemėje, Pakarviuose (Pokarbiuose) prie Aismarių, Prėskingos (vokiečių k. Frisching), tarp Balgos ir Karaliaučiaus pilies. Pastatydino Ordinui į pagalbą atvykęs Brandenburgo markgrafas Otonas. Iš pradžių buvo medinė, pastatyta per Didįjį prūsų sukilimą (1260–74), tuoj po Vokiečių ordino 1261 pralaimėto Pakarvių mūšio. Pilį sunaikinus varmių vado Glapo sukilėliams, Otonas su didele kariuomene sugrįžo į Prūsiją ir toje pat vietoje 1267 pastatydino mūrinę; 1275–90 buvo labai sustiprinta, keturkampę keturių korpusų pilį su dideliu papiliu saugojo vandens kliūtys ir gynybiniai grioviai.

Iš Brandenburgo pilies Vokiečių ordinas puldinėjo Sūduvą, lietuvių pilis Nemuno dešiniajame krante, net Gardino, Brastos apylinkes, Žemaitijos pietvakarinę dalį, 1362 puolė Kauno, 1375 – Trakų, 1382 ir 1394 – Vilniaus pilis. 1415–22 Brandenburgo pilyje kalintas Ordino buvęs didysis magistras Heinrichas von Plauenas. 1454–56 pilis buvo apgriauta Lenkijos kariuomenės, 1520 sudegė, netrukus atstatyta. 1525–1752 pilyje rezidavo Brandenburgo apskrities viršininkas, vėliau apleista. Išliko Brandenburgo pilies ir bažnyčios (pastatyta 1320) griuvėsiai.

2554