Brándenburgo žỹgis (1326), Lenkijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenių žygis į Brandenburgo markgrafystę.
Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui 1325 sudarius sąjungą su Lenkijos karaliumi Vladislovu I Lokietka, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė įsitraukė į popiežiaus Jono XXII vadovaujamą koaliciją prieš Šventosios Romos imperijos imperatorių Liudviką IV Bavarą, remiantį Vokiečių ordiną.
Vladislovas I Lokietka prašė Gedimino pagelbėti – norėjo iš Brandenburgo markgrafo sosto pašalinti imperatoriaus sūnų Liudviką. Jono XXII pasiuntinių spaudžiamas Vokiečių ordinas turėjo praleisti apie 1200 rinktinių lietuvių raitelių, vadovaujamų Dovydo Gardiniškio; jie susijungė su lenkais.
1326 vasario pabaigoje–kovo pradžioje lietuvių ir lenkų kariuomenė nusiaubė Brandenburgo markgrafystę (ir Berlyną). Lietuviai netrukdomi parsigabeno didelį grobį (vien belaisvių apie 6000), tačiau mozūrų bajoras Andrius Gostas iš pasalų nužudė Dovydą Gardiniškį (tuo metu mozūrų kunigaikščiai rėmė Vokiečių ordiną). Liudvikas Jaunesnysis išliko Brandenburgo markgrafu.
Pagonių lietuvių įsiveržimas vokiečių žemėse ir Čekijoje sukėlė didžiulį pasipiktinimą Vladislovu I Lokietka ir Jonu XXII. Popiežius atsiribojo nuo Lenkijos ir Lietuvos valdovų veiksmų ir nebegalėjo su Gediminu atnaujinti derybų dėl krikšto, bet žygis sustiprino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karinę sąjungą. Ji Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei labai pravertė 1329, kai ją užpuolė Čekijos karalius Jonas Liuksemburgas.
683