branduolinė energetika
Tihange'o branduolinė elektrinė Belgijoje
branduolnė energètika, atòminė energètika, energetikos šaka, naudojanti branduolinę energiją elektrai ir šilumai gaminti; mokslo ir technikos šaka, kurianti metodus ir priemones branduolinei energijai keisti kitų rūšių energija. Branduolinė energetika gerokai sumažina organinio kuro dalį, naudojamą elektros energijai gaminti, pvz., 2000 megavatų elektrinės galios termofikacinė elektrinė sudegina apie 25 000 tonų akmens anglių per parą, o du 1000 megavatų galios branduoliniai reaktoriai sunaudoja per metus tik 20 tonų branduolinio kuro. Branduolinės energetikos raidą sąlygiškai galima suskirstyti į keletą etapų. Pirmasis (1942–53) – fizikinių eksperimentų metai. 1942 Jungtinėse Amerikos Valstijose, Čikagos universiteto stadione, E. Fermi vadovaujami mokslininkai pirmą kartą pasaulyje paleido branduolinį reaktorių CP‑1. 1945 Jungtinėse Amerikos Valstijose, Naujosios Meksikos valstijos dykumoje, susprogdintas pirmasis branduolinis užtaisas. Antrasis (1954–59) – pramoninių eksperimentų periodas. Paleistos pirmosios branduolinės elektrinės. Keturiose valstybėse (Jungtinėse Amerikos Valstijose, Didžiojoje Britanijoje, SSRS, Prancūzijoje) pradėjo veikti 12 energetinių blokų, kurių bendra elektrinė galia – 840 megavatų. Trečiuoju etapu (1960–67) branduolinės elektrinės pradėjo veikti devyniose šalyse; bendra 80 energetinių blokų galia priartėjo prie 10 000 megavatų. Kiekviena šalis pasirinko jai priimtiną branduolinės energetikos plėtros kryptį (pagal reaktorių tipą, neutronų lėtiklį, konstrukciją ir kita). Ketvirtuoju etapu (1968–85) 30 šalių pradėjo veikti daugiau kaip 400 energetinių blokų, kurių bendra elektrinė galia siekė 28·104 megavatų. Suprojektuoti labai galingi vienetiniai energetiniai blokai (Prancūzijoje, SSRS, Japonijoje). Penktasis etapas – nuo 1986. Po Černobylio atominės elektrinės avarijos peržiūrėta branduolinės energetikos plėtros perspektyvos, branduolinių elektrinių projektavimas ir statyba, saugos problemos. Branduolinių elektrinių statyba šiek tiek sulėtėjo, labai sugriežtėjo projektavimo ir eksploatacijos darbų kokybės, personalo mokymo reikalavimai. Švedijoje, Vokietijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose branduolinės energetikos plėtros programos pristabdytos, o Prancūzijoje, Japonijoje, Didžiojoje Britanijoje ir toliau statoma nemažai branduolinių elektrinių. Elektros energijos gamyba pasaulio branduolinėse elektrinėse 1970–2001 parodyta 1 lentelėje. 2002 pradžioje 31 šalyje veikė 439 branduoliniai reaktoriai: Jungtinėse Amerikos Valstijose – 104, Prancūzijoje – 59, Japonijoje – 54, Didžiojoje Britanijoje – 31, Rusijoje – 30, Ispanijoje – 29, Vokietijoje – 19 ir kitur. Branduolinės elektrinės 2001 pagamino apie 16 % visos pasaulio elektros energijos. Daugiausia pagamino Jungtinės Amerikos Valstijos, Prancūzija ir Japonija (2 lentelė). 15 valstybių branduolinės elektrinės pagamina daugiau kaip ketvirtadienį visos šalies elektros energijos (3 lentelė). Seniausia veikianti branduolinė elektrinė pasaulyje veikia Beznau (Aargau kantonas, Šveicarija; nuo 1969).
Ignalinos atominė elektrinė
Lietuvoje 1983–2009 veikė Ignalinos atominė elektrinė, nuo 2010 vyksta jos eksploatacijos nutraukimo darbai.
Metai | Elektros energijos gamyba, mlrd. kilovatvalandžių |
---|---|
1970 | 79 |
1980 | 618 |
1985 | 1 485 |
1990 | 1 744 |
1995 | 2 275 |
1997 | 2 334 |
2000 | 2 469 |
2001 | 2 544 |
Valstybė | Elektros energijos gamyba, mlrd. kilovatvalandžių |
---|---|
Jungtinės Amerikos Valstijos | 768,8 |
Prancūzija | 401,3 |
Japonija | 321,9 |
Vokietija | 162,3 |
Rusija | 125,4 |
Pietų Korėja | 112,1 |
Didžioji Britanija | 82,3 |
Kanada | 72,3 |
Ukraina | 71,7 |
Švedija | 69,2 |
Ispanija | 61,1 |
Valstybė | Branduolinių elektrinių pagamintos elektros energijos dalis, % |
---|---|
Lietuva | 78 |
Prancūzija | 77 |
Belgija | 58 |
Slovakija | 53 |
Ukraina | 46 |
Švedija | 44 |
Bulgarija | 42 |
Pietų Korėja | 39 |
Slovėnija | 39 |
Vengrija | 39 |
Šveicarija | 36 |
Armėnija | 35 |
Japonija | 34 |
Suomija | 31 |
Vokietija | 31 |
1430