branduolinė energija
branduolnė enegija, atòminė enegija, atomo branduolio vidinė energija, kurią lemia branduolio nukleonų sąveika. Išsiskiria dalijantis sunkiesiems (branduolio dalijimasis) ir sintezuojantis lengviesiems (branduolių sintezė) branduoliams, vykstant radioaktyviajam skilimui. Branduolinė energija išsiskiria kaip kai kurių branduolinių reakcijų ir radioaktyviojo skilimo produktų – branduolių skeveldrų, neutronų, alfa ir beta dalelių – kinetinė energija, t. p. kaip gama spindulių energija. Greitosioms dalelėms sąveikaujant su aplinkos medžiaga kinetinė energija virsta šiluma (ji gali būti panaudota); dalį išsiskiriančios energijos negrįžtamai nusineša neutrinai. Per dalijimosi ir sintezės reakcijas išsiskiriančios branduolinės energijos kiekis priklauso nuo branduolio savitosios ryšio energijos (ryšio energijos, tenkančios vienam nukleonui); lengvųjų branduolių (pvz., deuterono) savitoji ryšio energija mažiausia (apie 1 MeV nukleonui), vidutinės masės branduolių (jų masės skaičius A ≈ 100) – didžiausia (iki 8,6 MeV nukleonui). A didėjant savitoji ryšio energija palengva mažėja, labai sunkių branduolių (A > 200) – ji apie 1 MeV nukleonui mažesnė negu vidutinių. Labai sunkiam branduoliui dalijantis į vidutinės masės branduolius išsiskiria apie 200 MeV energijos (apie 1 MeV nukleonui). Per lengvųjų branduolių sintezės reakcijas išsiskirianti energija (skaičiuojant vienam nukleonui) yra kelis kartus didesnė, pvz., per deuterio ir tričio sintezės reakciją išsiskiria 17,6 MeV energijos, arba 3,5 MeV nukleonui (termobranduolinė energija). Praktiškai branduolinė energija gaunama branduolinių elektrinių branduoliniuose reaktoriuose vykstant valdomosioms grandininėms sunkiųjų branduolių dalijimosi reakcijoms. Tam naudojamas branduolinis kuras. Branduolinė energija išsiskiria sprogstant atominei bombai ir vandenilinei bombai.
2489