branduolnės jgos, atomo branduolio nukleonų (neutronų, protonų), plačiąja prasme – hadronų, sąveikos (vadinamos stipriosios sąveikos) jėgos, lemiančios branduolio sandarą ir stabilumą. Branduolinės jėgos yra ne tik stipriosios sąveikos, bet ir elektromagnetinės, silpnosios bei gravitacinės nukleonų sąveikos jėgos, tik daug kartų mažesnės už stipriosios sąveikos branduolines jėgas. Branduolinės jėgos yra artisiekės (jų veikimo siekis 10–15 m), joms būdinga soties savybė – didėjant branduolio nukleonų skaičiui jų ryšio savitoji energija beveik nekinta.
Mezoninę branduolinių jėgų teoriją 1935 sukūrė H. Jukava. Pagal ją, nukleonai sąveikauja apsikeisdami trečiąja dalele – virtualiuoju π mezonu.
Branduolinių jėgų kilmę savitai traktuoja kvantinė chromodinamika.