Branduolinio ginklo uždraudimo sutartis

Branduolnio giñklo uždraudmo sutarts (angl. Nuclear Weapon Ban Treaty), Sutarts dėl branduolnio giñklo uždraudmo (angl. Treaty on the Prohibition of Nuclear Weapons, TPNW), teisiškai įpareigojanti tarptautinė sutartis, visiškai uždraudžianti branduolinius ginklus. Sutartį pasirašiusios valstybės įsipareigoja nekurti, nebandyti, negaminti, neįsigyti, nedislokuoti, nekaupti branduolinio ginklo ar branduolinių sprogmenų. Galutinis Sutarties tikslas – visiškas branduolinių ginklų panaikinimas.

Ištakos

2010 05 03 Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties šalių aukšto lygio peržiūros konferencijoje Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moonas ragina valstybes branduolinio nusiginklavimo tikslus paversti realybe (Niujorkas)

Pirmą kartą branduolinio ginklo uždraudimo idėją 2010 iškėlė Jungtinės Tautos (idėjai iškart nepritarė oficialios branduolinės valstybės – Jungtinė Karalystė, Jungtinės Amerikos Valstijos, Kinija, Prancūzija ir Rusija). 2015 Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sprendimu įsteigtai grupei pavesta parengti sutarties projektą, kurio tikslas išlaisvinti pasaulį nuo branduolinio ginklo. 2016 10 16 Generalinės Asamblėjos Pirmasis komitetas (svarsto nusiginklavimo ir tarptautinio saugumo klausimus) sukvietė valstybių konferenciją sutarties tekstui suderinti. Po 20 plenarinių konferencijos posėdžių 2017 07 07 balsuojant buvo pritarta Branduolinio ginklo uždraudimo sutarčiai (tekstas priimtas anglų, arabų, ispanų, kinų, prancūzų ir rusų kalbomis). Už Sutartį balsavo 122 valstybės, Nyderlandai balsavo prieš, Singapūras susilaikė. Sutartis įsigaliojo 2021 01 22 (po 90 d., kai ją ratifikavo 50 valstybių). Dauguma Sutartį ratifikavusių valstybių yra Lotynų Amerikoje ir Afrikoje. Iš Europos valstybių Sutartį ratifikavo Austrija ir Vatikanas.

Generalinės Asamblėjos Pirmajame komitete 2018 10 29 oficialios branduolinės valstybės patvirtino bendrą poziciją, pareikšdamos, kad jos neprisijungs prie Sutarties, uždraudžiančios branduolinį ginklą (jos pirmenybę teikia Branduolinio ginklo neplatinimo sutarčiai).

2022 pradžioje Sutarties šalimis buvo 61, Sutartį pasirašė, bet dar neratifikavo 86 valstybės.

Struktūra

Sutartį sudaro preambulė ir 20 straipsnių. Sutarties 1 straipsnyje nustatyta, kad draudžiama branduolinį ginklą platinti, priimti, naudoti, talpinti, t. y. uždrausti visi veiksmai, prisidedantys prie branduolinio ginklo egzistavimo.

Kituose straipsniuose nustatytos valstybės narės pareigos: pranešti Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, ar šalis turi branduolinį ginklą, ar vykdė branduolinio ginklo programą, o jeigu taip – kokių veiksmų šalis imsis siekdama likviduoti branduolinį ginklą. Sutarties šalys t. p. įsipareigojo bendradarbiauti, kad būtų įgyvendintos Sutarties nuostatos.

Sutarties depozitaras yra Jungtinių Tautų generalinis sekretorius.

777